1. Tarptautinės ekonomikos objektas. Tarptautinės ekonomikos kurso struktūra.
Tarptautinė ekonomika – tai sudėtinė bendrosios ekonomikos teorijos dalis. Tarptautinė ekonomika nagrinėja išteklių paskirstymą ir panaudojimą, ekonomikos augimo veiksnius tarpvalstybiniu mastu.
• Skirtingos rinkos. Ne visos prekės tampa tarptautinės rinkos dalyvės. Nacionalinėse rinkose yra daugiau prekių. Iš tarptaunės rinkos iškrenta tokios prekės kaip žemė, pastatai. Taigi tarptautinė rinka yra siauresnė nei nacionalinė rinka.
• Tarptautinės rinkos dalyviai yra suvenerios valstybės, o ne gamintojai ir vartotojai. Suverenitetas įveda tam tikrų kliūčių tarptautinės rinkos plėtotei.
Pagrindinė tarptautinių ekonominių santykių forma yra prekyba. Masto ekonomika sudaro sąlygas augimui. Su prekiniai santykiais glaudžiai susiję valiutiniai santykiai. Tarptautinės ekonomikos kurse taip pat tenka nagrinėti išteklių judėjimą, pasaulinių kainų mechanizmą, ekonomikos globalizavimą.
2. Pirmoji tarptautinės ekonomikos teorija (merkantelizmas).
Merkantelizmas, pirmoji tarptautinės ekonomikos teorija, apima 1500-1750 m. laikotarpį. Markantelizmui pradžią davė Renesansas.
Tuo metu vyravo agrarinė ekonomika ir namūdinė pramonė. Žemės ūkyje dirbo apie 90% gyventojų. Pramoninė gamyba vyko namuose ir ūkiuose, išskyrus tekstilės pramonę, angliakasybą ir ginklų gamybą. Kadangi uždirbtų pinigų užtekdavo tik pragyvenimui, tai prekyba merdėjo.
1) intelektualinis atgimimas;
2) nauji geografiniai atradimai (naujos teritorijos, naujos prekės – pagrindas prekybai plėtoti);
3) spartus gyventojų skaičiaus augimas (daugiau gamintojų, vartotojų, kareivių).
Merkantelistinio laikotarpio bruožai;
1) susiformavo kapitalistų klasė (pirkliai);
2) atsiranda naujos valstybės (iki 16a. valstybės turėjo lingvistinę, o ne politinę prasmę);
3) koloninė sistema (sąlygojo geografiniai atradimai).
Merkantelistinės minties svarbiausios dalys:
1) statinis pasaulio ir jo reiškinių suvokimas;
2) valstybės galios doktrina (kuo daugiau žemių, kariuomenės, aukso – tuo geriau);
3) prekybos balanso teorija (Valstybė gali laimėti iš užsienio prekybos tik tuo atveju, jei turimas teigiamas užsienio prekybos balansas. Kuo šalyje daugiau pinigų, tuo mažesnė palūkanų norma, tuo daugiau investicijų, tuo didesnis užimtumas).
Prekybos balanso teorijos pasekmės:
1) remiantis prekybos balanso teorija eksporto vertė turėjo būti didesnė nei importo, tai neapsimokėjo eksportuoti žaliavų, o jas apdirbti šalies viduje – suteikti didesnę vertę – o po to eksportuoti;
2) prekių importą reikėjo riboti, tačiau galima leisti žaliavų importą;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!