Vienu metu organizmą veikia daug medžiagų. Jos tarpusavyje sąveikauja. Išskiriami tokie sąveikos tipai, kaip sinergizmas ir antagonizmas.
* Natrio sublaktamo ir penicilinų arba cefalosporinų - sublaktamas jungiasi prie penicilinus prijungiančių baltymų, todėl kai kurie jautrūs štamai yra jautresni jo ir beta laktaminio antibiotiko deriniui negu beta laktaminiam antibiotikui atskirai.
* Vario ir antibiotikų - varis didina antibiotikų poveikį.
* Dviejų aminoglikozidų (streptomicinas + chentomicinas)- aminoglikozidai tarpusavyje niekada ne kombinuojami, didėja toksinis poveikis. PAVOJINGA KOMBINACIJA. Gali baigtis negrįžtamu klausos praradimu.
* Dihoksino (vidutinis glikozidas) ir furasemido (diuretikas)- sinergizmas pasireiškia esant širdies nepakankamumui. Didėja širdies darbingumas -pasireiškia per hipokalemija.
* Statino ir fibrato – sinergizmas per hipolipidinį poveikį. PAVOJINGA KOMBINACIJA. Vystosi miopatija.
* Spiranolaktono (K+ jonus saugantis diuretikas) ir KCl – PAVOJINGA KOMBINACIJA.-per didelis K+ jonų kiekis organizme.
* Amikacino ir butulino – todėl sergantiems butulizmu amikacino skirti negalima.
* Trimetoprimo (sulfanilamido) ir sulfametaksozono (sulfamidas rezorbcinio poveikio).
Sinergizmas pasireiškia, kai kartu vartojamų vaistų antimikrobiniai spektrai nepersidengia , suminis spektras pasidaro platesnis.
Kas yra antagonizmas ir antagonistai?
Antagonizmas – tai tokia sąveikos rūšis, kai medžiagų suminis efektas yra mažesnis nei atskirų efektų suma. Antagonistinis efektas: 2+2 <4.
Antagonistai – tai medžiagos, kurios veikia kaip receptorių inhibitoriai. Antagonistų struktūra yra panaši į agonistų struktūrą (tai medžiagos, kurios jungiasi prie receptorių ) tačiau dar panašesnė į pačių receptorių struktūrą. Antagonistų ryšiai su receptoriumi yra stipresni negu naturalių agonistų ryšiai. Į tai svarbu atkreipti dėmesį sintetinant naujus antagonistus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dydį, formą bei konformaciją. Antagonisto panašumas į agonistą lemia jo efektyvumą ir aktyvumą. Pavyzdžiui, antihistamino S(+) – deksachlorfenilamino izomeras yra 200 kartų aktyvesnis negu jo R(-) izomeras.
Priklausomai nuo prisijungimo prie receptoriaus tipo jie skirstomi į: konkurentinius ir nekonkurentinius antagonistus. Dažniau yra naudojami konkurentiniai antagonistai.
Konkurentinis antagonizmas.
Konkurentinis antagonistas sąveikauja su ta pačią biocheminės receptorinės struktūros dalimi kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!