Sinergizmas ir antagonizmas

Vienu metu organizmą veikia daug medžiagų. Jos tarpusavyje sąveikauja. Išskiriami tokie sąveikos tipai, kaip sinergizmas ir antagonizmas.
* Natrio sublaktamo ir penicilinų arba cefalosporinų - sublaktamas jungiasi prie penicilinus prijungiančių baltymų, todėl kai kurie jautrūs štamai yra jautresni jo ir beta laktaminio antibiotiko deriniui negu beta laktaminiam antibiotikui atskirai.
* Vario ir antibiotikų - varis didina antibiotikų poveikį.
* Dviejų aminoglikozidų (streptomicinas + chentomicinas)- aminoglikozidai tarpusavyje niekada ne kombinuojami, didėja toksinis poveikis. PAVOJINGA KOMBINACIJA. Gali baigtis negrįžtamu klausos praradimu.
* Dihoksino (vidutinis glikozidas) ir furasemido (diuretikas)- sinergizmas pasireiškia esant širdies nepakankamumui. Didėja širdies darbingumas -pasireiškia per hipokalemija.
* Statino ir fibrato – sinergizmas per hipolipidinį poveikį. PAVOJINGA KOMBINACIJA. Vystosi miopatija.
* Spiranolaktono (K+ jonus saugantis diuretikas) ir KCl – PAVOJINGA KOMBINACIJA.-per didelis K+ jonų kiekis organizme.
* Amikacino ir butulino – todėl sergantiems butulizmu amikacino skirti negalima.
* Trimetoprimo (sulfanilamido) ir sulfametaksozono (sulfamidas rezorbcinio poveikio).
Sinergizmas pasireiškia, kai kartu vartojamų vaistų antimikrobiniai spektrai nepersidengia , suminis spektras pasidaro platesnis.
Kas yra antagonizmas ir antagonistai?
Antagonizmas – tai tokia sąveikos rūšis, kai medžiagų suminis efektas yra mažesnis nei atskirų efektų suma. Antagonistinis efektas: 2+2 <4.
Antagonistai – tai medžiagos, kurios veikia kaip receptorių inhibitoriai. Antagonistų struktūra yra panaši į agonistų struktūrą (tai medžiagos, kurios jungiasi prie receptorių ) tačiau dar panašesnė į pačių receptorių struktūrą. Antagonistų ryšiai su receptoriumi yra stipresni negu naturalių agonistų ryšiai. Į tai svarbu atkreipti dėmesį sintetinant naujus antagonistus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dydį, formą bei konformaciją. Antagonisto panašumas į agonistą lemia jo efektyvumą ir aktyvumą. Pavyzdžiui, antihistamino S(+) – deksachlorfenilamino izomeras yra 200 kartų aktyvesnis negu jo R(-) izomeras.
Priklausomai nuo prisijungimo prie receptoriaus tipo jie skirstomi į: konkurentinius ir nekonkurentinius antagonistus. Dažniau yra naudojami konkurentiniai antagonistai.
Konkurentinis antagonizmas.
Konkurentinis antagonistas sąveikauja su ta pačią biocheminės receptorinės struktūros dalimi kaip...

Daugiau informacijos...