Didelės masės ir didelių matmenų šaltas kosm. kūnas, skriejantis aplink žvaigždę (Saulės sistemoje - aplink Saulę). Šviečia tik atspindėta žvaigždės šviesa. Kitų žvaigždžių (išskyrus Saulės) planetų iš Žemės negalima įžiūrėti; apie tų planetų buvimą sužinoma iš žvaigždžių radialinių greičių ir savųjų judėjimų pokyčių, kuriuos sukelia planetos.
Žinomos devynios Saulės sistemos planetos: Merkurijus, Venera (vidinės), Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas (išorinės). Dauguma išorinių planetų (išskyrus Marsą ir Plutoną) yra planetos milžinės. Aplink Saulę planetos skrieja elipsinėmis orbitomis. Plika akimi nakties danguje gerai matomi Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Uraną sunku pamatyti silpnų žvaigždžių fone, nes jo didžiausias spindesys tėra 5.4 ryškio; Neptūno didžiausias spindesys yra 7.6 ryškio, Plutono - 14.7 ryškio. Visų planetų orbitos yra netoli ekliptikos. Didžiausią orbitos plokštumos posvyrio į ekliptiką kampą turi Plutonas (17.15°) ir Merkurijus (7°), kitų planetų šis kampas <3.5°. Vidinės planetos visuomet yra netoli Saulės: Merkurijus nutolsta nuo jos ne daugiau kaip 28° kampu, Venera - 48°. Išorinės planetos ir Žemė turi palydovų, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas - dar ir žiedus.
Lietuviškas planetos pavadinimas - žvėrynė.
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 47.9 km/s vid. greičiu (lent.). Didžiausio spindesio metu Merkurijaus ryškis lygus -0.2, kampinis skersmuo 7". Geometrinis albedas 9%. Stebėti iš Žemės Merkurijų sunku, nes jis matomas ne ilgiau kaip 1 h prieš Saulės tekėjimą ar po nusileidimo; geriausiai matomas, kai nutolsta nuo Saulės 25-28º kampu. Paviršius panašus į Mėnulio paviršių, tik jame daugiau kraterių ir mažiau lygumų. Atmosfera labai reta (susideda iš helio, vandenilio, deguonies, neono, argono), slėgis prie paviršiaus ~10-7 Pa. Saulės apšviesto Merkurijaus t-ra afelyje 290ºC, perihelyje 430ºC, neapšviestos pusės t-ra -160ºC. Manoma, kad Merkurijus turi ~1800 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo - silikatų mantiją, ir granito bei bazaltų plutą. Magn. laukas ~300 kartų silpnesnis negu Žemės. Palydovų Merkurijus neturi. JAV tarpplanetinė stotis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!