Mintis priimti įstatymus bei kitus svarbius tautai sprendimus atsiklausiant jos valios gimė jau tolimoje Antikoje. Jau tada, apie V a. pr. Kristų, Atėnuose tautos susirinkime, kur galėjo dalyvauti visi visateisiai ir pilnametystės (20 metų) sulaukę vyriškos lyties Atėnų piliečiai, buvo priiminėjami įstatymai. Ir nors nuo dabartinio, Lietuvos Respublikoje reglamentuoto, referendumo ši įstatymo priėmimo (patvirtinimo) forma gerokai skiriasi, tačiau pati idėja apie tautos – valstybės kūrėjos – atsiklausimą sprendžiant svarbius jai klausimus, gimė jau tada.
Bėgant amžiams, požiūris į tautos valią keitėsi, kaip keitėsi socialinės, politinė, ekonominės santvarkos. Valstybėms demokratiškėjant, neišvengiamai išryškėjo visos tautos vaidmuo kuriant savo valstybę, ją valdant bei nustatant jos tolesnio gyvavimo kryptis ir prioritetus.
Tiesioginės demokratijos formų - referendumų, plebiscitų, apklausų - vaidmuo legislatyviniame procese nėra vienareikšmis. Viena vertus, tiesiogine demokratija įgyvendinamas tautos suvereniteto principas, vienas iš pamatinių moderniosios demokratijos principų. Antra vertus, referendumų naudojimas susijęs su kito pamatinio principo - atstovaujamosios, ir ypač parlamentinės, demokratijos - ribojimu. Todėl daugelyje valstybių tiesioginė demokratija naudojama gana atsargiai, ir kaip tik toks atsargus požiūris laikomas pagrindine tiesioginės demokratijos stiprybe: saikingai rengiami referendumai nesusilpnina atstovaujamosios valdžios (parlamento), bet padeda išspręsti kertines problemas ar išvengti politinių aklaviečių. Kitaip sakant, referendumai laikytini „priedais, o ne alternatyvomis"1. Vakarų Europoje „referendumai rengiami nedažnai, paprastai tik tuomet, kai vyriausybė tiki, jog jie gali pasiūlyti naudingą sprendimą konkrečiai konstitucinei ar politinei problemai ar įtvirtinti režimo legitimumą arba jo pokytį"2.
Tiesioginė demokratija yra tik parlamentinės demokratijos priedas, ne alternatyva. Empiriškai neįmanoma šių dviejų demokratijos formų priešpriešinti, nes nėra žinoma politinių režimų, kur referendumas būtų naudojamas kaip pagrindinė sprendimų priėmimo sistema. Vis dėlto esti valstybių, kurių tiesioginės demokratijos praktiką galima vadinti „ekstremalia", kai nacionaliniai referendumai nerengiami (JAV) arba rengiami itin dažnai. Akivaizdžiausias pastarojo atvejo pavyzdys - Šveicarija, kur iki 1993 m. buvo surengta 414 referendumų, daugiau negu visose likusiose valstybėse kartu sudėjus.
1 Butler D., Ranney A. Theory // Referendums around the...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!