Vienas įdomesnių civilinių teisinių santykių ypatumų, susijusių su atstovavimu, yra Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta specifinė įgaliojimo rūšis, taikoma pelno siekiančių įmonių veikloje - prokūra.
Dažnai verslininkai susiduria su atstovavimo santykiais, tačiau neretai sunkiai įsivaizduoja, kodėl reikalinga atskira įgaliojimo rūšis, taikoma išimtinai tik verslo santykiams. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse aiškiai nurodyta, jog pelno siekiantys juridiniai asmenys gali išduoti prokūrą.
Prokūra nėra nauja sąvoka Lietuvos teisės sistemoje. Jau kurį laiką ji buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos prekybos įstatyme, galiojusiame Lietuvoje nuo 1995 iki 2001 metų, tačiau realiai nebuvo vartojama verslo santykiuose, nes ją puikiai pakeisdavo paprastas įgaliojimas. Su prokūra iki tol tekdavo susidurti tik Lietuvos ūkio subjektams, turintiems verslo ryšių su partneriais užsienyje. Pavyzdžiui, Vokietijos prekybos kodeksas, Šveicarijos prievolių įstatymas taip pat numato šį specialų komercinio atstovavimo institutą.
Su naujuoju Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso įsigaliojimu šis institutas įsitvirtino ir Lietuvos teisės sistemoje. Naujasis Civilinis kodeksas gana aiškiai konstatavo, kad pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomos specialios prokūros normos, tuo užtikrindamas besąlyginį prokūros atsiradimą pelno siekiančių įmonių veikloje. Iš esmės tai reiškia, kad nuo naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo dienos visi pelno siekiantys juridiniai asmenys vietoj įprasto įgaliojimo turėjo išdavinėti prokūras, tačiau kol nebuvo įsigaliojęs specialus teisės aktas, reglamentuojantis prokūros registravimą, prokūrai buvo taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir įgaliojimui. Taigi, įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, atsirado galimybė įgyvendinti jo rengėjų siekius nauju institutu - prokūra palengvinti komercinius santykius.
Tad apie prokūrą ir jos reikšmę šiuolaikinės bendrovės veikloje bus kalbama toliau.
Šiame darbe bus aptariami tokie klausimai, kaip prokūros samprata (jos subjektai, forma, prokūros apribojimai ir jos pabaiga, prokūros instituto taikymas veiksmams pagal analogiją ir jo reikšmė), palyginimas su paprastu įgaliojimui ir jų atribojimas, taip pat teisių ir pareigų perdavimo bei atsakomybės samprata.
2) atskleisti prokūros instituto ypatumus.
1 skyrius. Prokūros samprata
1 poskyris. Prokūros subjektai
Prokūra (lot.procuro – rūpinuosi, užtikrinu, procuratio – atstovavimas) – tai specifinė įgaliojimo rūšis. Pagal Civilinį kodeksą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!