Rinkimai – tai pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę. Laisvi ir periodiški atstovų rinkimai – svarbiausia demokratinio valdymo įgyvendinimo sąlyga.
Ilgaamžėje žmonijos politinėje istorijoje rinkimai buvo žinomi jau labia seniai. Jie buvo naudojami senovės Graikijos miestuose – valstybėse, o viduramžiais kai kuriuose kraštuose (tarp kurių yra ir Lenkijos – Lietuvos valstybė) būdavo renkami karaliai. Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai yra nepaprastai svarbūs visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti inessential, tik XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje,pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.
Rinkimai ir rinkimų teisė kaip normų visuma, reguliuojanti visą rinkimų (nuo balsavimo teisės pripažinimo iki galutinių rezultatų paskelbimo) procedūrą, yra glaudžiai susijusi su visais kitais demokratiniais institutais, o visų pirma – su piliečio teisėmis ir laisvėmis. Rinkimų teisės demokratiškumas priklauso nuo bendros piliečių teisių ir laisvių visumos. Rinkimai yra būtinas demokratijos formavimosi elementas, demokratinės atstovaujamosios valdžios pagrindinė institucija. Valdžia kyla iš valdomųjų susitarimo. Laisvi ir nešališki rinkimai šį susitarimą paverčia valdžia. J.S.Schumpeter suformulavo teiginį, kad atstovaujamoji demokratija – tai potencialių valstybės veikėjų konkurencija dėl rinkėjų balsų. Tokiu būdu demokratija suvokiama kaip politikų ir visuomenės mažumos valdymas. Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad suverenitetas priklauso žmonėms, valstybės tautai. Tačiau tauta savo valdžią įgyvendina ne tiesiogiai, bet per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis ir yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas. Rinkimais sudaryta vyriausybė turi patį tvirčiausią pagrindą savo valdžiai pateisinti, savotišką neabejotinai teisėtos valdžios aureolę. Renkamumas tampriai moraliai susaisto parlamentą ir tautą, yra pastarosios atstovavimo jėgos šaltinis. Taip išvengiama per didelės valstybės biurokratijos įtakos. Iš dviejų pagrindinių rinkimų instituto elementų tik aktyvi rinkiminė teisė (teisė rinkti) turi subjektyviosios teisės bruožų. Pasyvi rinkimų teisė (teigiamų ir neigiamų savybių visuma) leidžia būti išrinktam,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!