Prezidento institutas

2.1 Viešojo valdymo formos 7
2.2 Viešojo valdymo turinys 8
2.3 Viešojo valdymo požymiai 9
3 Lietuvos Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas 10
3.1 Valstybės vadovo samprata 10
3.2 Respublikos Prezidento rinkimai 11
3.3 Respublikos Prezidento įgaliojimų pasibaigimas 12
3.4 Pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai 13
3.5 Apkaltos procesas 13
3.6 Respublikos Prezidento neliečiamybė 14
3.7 Respublikos Prezidento simboliai 14
3.8 Respublikos Prezidento aprūpinimas ir aptarnavimas 15
4 Lietuvos Respublikos Prezidento statusas viešojo valdymo srityje 16
4.1 Respublikos Prezidento santykiai su Seimu 16
4.1.1 Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymų leidyboje 17
4.2 Respublikos Prezidento santykiai su Vyriausybe 20
4.2.1 Respublikos Prezidento vaidmuo formuojant Vyriausybę 20
4.2.2 Kiti Respublikos Prezidento santykiai su Vyriausybe 21
4.2.3 Nereglamentuoti Respublikos Prezidento ir Vyriausybės santykiai 22
4.2.4 Respublikos Prezidento viešas nepasitikėjimas Ministru Pirmininku 23
4.3 Respublikos Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus 24
4.4 Respublikos Prezidento įgaliojimai užsienio politikoje 27
4.5 Respublikos Prezidentas kaip Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas 30
4.6 Respublikos Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą 32
4.7 Respublikos Prezidento įgaliojimai sprendžiant pilietybės, valstybinių apdovanojimų, malonės teikimo klausimus 33
5 Išvados 35
6 LITERATŪROS SĄRAŠAS 37
7 PRIEDAS 39
1 Įvadas
Lietuvos Respublikos Prezidento statusas yra vienas iš svarbiausių, aktualiausių klausimų tiek Lietuvos konstitucinės teisės istorijoje, tiek šiandieninės Lietuvos valstybės konstitucinėje praktikoje. Jau tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje (ypač ketvirtame XX a. dešimtmetyje) valstybės vadovo statusas buvo tapęs demokratijos realizavimo, visuomenės politinių tradicijų vystymosi kliuviniu. Šiomis dienomis šis klausimas taip pat nemažiau svarbus. Gausios publikacijos spaudoje, politikos bei visuomenės veikėjų pasisakymai, mokslinės konferencijos, o ir pati ekonominė, politinė, socialinė, taip pat moralinė Tautos ir valstybės raida skatina atkreipti dėmesį į Respublikos Prezidento statusą ir ieškoti būdų, kaip Respublikos Prezidento statusas galėtų būti efektyviau panaudojamas sprendžiant įvairias visuomenės ir valstybės problemas.
Nagrinėjant Respublikos Prezidento statusą valdymo funkcijos požiūriu reikia pripažinti, kad valstybės vadovo įgaliojimai šioje srityje yra gana riboti. Tai išplaukia iš to, jog analizuojant Lietuvos Respublikos Konstituciją peršasi išvada, kad Lietuvos valstybė nėra prezidentinė respublika. Vienas iš Lietuvos Respublikos Prezidentų Algirdas Brazauskas savo knygoje „Penkeri prezidentavimo...

Daugiau informacijos...