Piligrimystė – svarbi motyvuoto religinio elgesio forma. Kitaip nei reguliarus bažnyčių, kitų šventovių lankymas ar religinių vietų garbinimas, piligrimystė reiškia kelionę į tolimus religinius centrus. Praeityje žmonės keliaudavo pėsčiomis, vėliau arkliais. Piligriminės kelionės įvykdavo vieną ar keletą kartų tikinčiojo gyvenime.Šiandien dėl transporto plėtros maldininkai svarbiausius piligrimystės centrus gali aplankyti ne vieną kartą per gyvenimą, bet keletą kartų per metus. Piligriminė kelionė remiasi tikėjimu, kad dieviškumas ir šventybė labiausiai jaučiami toje vietoje, su kuria jie yra fiziškai susiję. Šventvietėse prašoma Dievo ar šventųjų pagalbos ir malonės, laukiama stebuklų.
Piligrimystė turi panašumų su turistine ar poilsine kelione. Šiandien daug turistų keliauja į reikšmingas tikintiesiems vietas, kurios taip pat yra svarbios istoriniu, architektūriniu ar meniniu požiūriu. Dažnai žmogus kelionę pradeda kaip piligrimas, o baigia kaip turistas, ir atvirkščiai. Atsakant į klausimą, kada keliautojas yra piligrimas ir kada turistas, reikia atsižvelgti į tris dalykus: nesąmoningą turistų ir piligrimų mąstymą, turistų ir piligrimų kelionės motyvus bei jų elgesį kelionės metu, socialines institucijas, kurių organizuotoje kelionėje žmogus dalyvauja. Aiškiau įžvelgti skirtumą tarp piligrimų ir turistų turėtų padėti kelionės motyvai. Tik musulmonams piligrimystė yra religinė pareiga, kitose pasaulio religijose piligrimystė vertinama kaip savanoriškas atsidavimo aktas.
Pagrindiniai maldininkų kelionės motyvai yra tikėjimo išpažinimas, atgaila, nuodėmių išpirkimas, dvasinis atsinaujinimas, paguodos troškimas. Taip pat maldininkai į šventas vietas keliauja prašyti stebuklų, padėkoti už pasveikimą, dukros ar sūnaus gimimą, ruošdamiesi mirčiai ar atsiliepdami į vidinį jausmą, kviečiantį keliauti. Netikintys žmonės į piligriminius centrus keliauja norėdami išsivaduoti iš įprastos gyvenimo rutinos, pažiūrėti, kodėl kiti ten keliauja, ar paprasčiausiai paįvairinti atostogas.
Piligrimų kelionės tikslas – šventa vieta ar šventas objektas. Tokiose vietose tiesiogiai jaučiamas dieviškumas ar šventybė. Tai gali būti vieta, kur palaidotas šventasis ar saugomos jo relikvijos. Šventybės apsireiškimo aplinka yra ir tokiose vietose kaip Meka, kur gimė Mahometas, ar Betliejus, kur gimė Jėzus.
Šventomis laikomos ir tos vietos, kur kas nors tiesiogiai patyrė šventybės apsireiškimą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!