Temos aktualumas. Pilietinės visuomenės sąvoka vartojama jau daugiau nei du tūkstančius metų ir jos turinio interpretacijos istorijos bėgyje keitėsi.
V. Havelio nuomone, „pilietinė visuomenė- dešimtmečiais ar šimtmečiais besiformuojantis, trapus ir kažkuo mįslingas organizmas“, nes jį sudaro įvairovė vienas kitą papildančių, lygegriačiai egzistuojančių priemonių ir instrumentų, kuriais naudodamiesi piliečiai dalyvauja visuomenės gyvenime.1 Išto galima daryti išvadą, kad net toks galingas aparastas kaip, valstybės valdžia, neturi tiek galios, kad galėtų sukurti tokią pilietinę visuomenę, kokia jiems būtų parankesnė. Būtina pabrėžti, kad pilietinė visuomenė dirbtinai neatsiranda. Pilietinei visuomenei sukurti būtinas veiksnys yra asmenybė, kuri pati sau formuoja bendruomeninio gyvenimo, elgesio principus ir jiems paklūsta.
Pilietinę visuomenę galima apibrėžti kaip savanoriškų, nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių bei neformalių piliečių grupių, institucijų ir asociacijų visumą.
Taigi kokią įtaką pilietinė visuomenė turi šiandien mūsų valstybės egzistavimui ir jos politininei tvarkai? Šiame darbe taip pat bus aptariama, kuo toliau tuo aktualesne tampanti globalinės pilietinės visuomenės idėja.
Darbe iškelti uždaviniai bus sprendžiami atliekant mokslinės literatūros, įvairių straipsnių bei periodinių leidinių analizę.
Darbo objektas. Pilietinės visuomenės reikšmė.
Darbo tikslas. Atskleisti pilietinės visuomenės reikšmę per politinę ir globalinės idėjos prizmę.
Darbo uždaviniai.
2. Apibrėžti pilietinės visuomenės reikšmę politiniame gyvenime;
3. Apžvelgti pilietinės visuomenės sampratą globalinės visuomenės aspektu..
1. Pilietinės visuomenės samprata
Pilietinės visuomenės sąvoka siekia seniausius laikus. Šios sąvokos ištakas galime susieti su žymiu filosofu Sokratu, kuris siūlė išklausyti abi puses, tiek piliečių, tiek valdžios. Iš to matome, kad valstybėje jau buvo susiformavusi pilietinė visuomenė.
Platonas visuomenę laikė žmonių, siekančių bendro gėrio, kasdienybėje besivadovaujančių dorybėmis bei išmintimi, visuma.
Aristotelis pilietinę visuomenę laikė valsybės funkcija, nors reikėtų pamžymėti, kad ir XXI amžiuje pakankamai daug žmonių mano, kad pilietiškumas reiškia patriotizmą, susijusį su tautine valstybe, tautinėmis vertybėmis, gimtąją kalba, protevių religija. Kitas žimus filosofas J. Lokas piliečių visuomenę atskyrė nuo valstybės valdžios, teigdamas , kad reikia apriboti valstybės kišimasi ar dalyvavimo kasdieniame piliečių gyvenime, o G.F.W.Hegelis pirmą kartą pilietinę visuomenę analizavo kaip istoriškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!