IŠVADOS .............................................................................................................................
LITERATŪRA ......................................................................................................................
Išgirdę sąvoką „pilietinė visuomenė“, iškart suvokiame, kad kalbama apie tam tikrą žmonių grupę, turinčią kažkokių skiriamuojų bruožų nuo likusios visuomenės dalies, nes ji apibūdinama kaip piliečių, t.y. žmonių, turinčių savo požiūrį, poziciją, nuomonę. Kaip bebūtų keista, tačiau šių piliečių reiškiama nuomonė paprastai būna priešinga valdžios nuomonei, todėl visad konsoliduojanti tam tikras pajėgas prieš valstybės įtvirtintas normas ir taisykles, prieš vienos valdžios dominavimą, užtikrinant kuo platesnių visuomenės sluoksnių ir intelektualaus potencialo dalyvavimą valstybės valdyme. Taigi pilietinės iniciatyvos ir aktyvi visuomenė yra svarbūs veiksniai siekiant įtakoti politinius procesus ir kontroliuoti valdančiuosius. Ir atvirkščiai, silpnos pilietinės visuomenės piliečių balsai ir nuomonės beveik nereprezentuojami politinių sprendimų priėmimo procese.
Kas tai per visuomenės dalis, kokie jos skiriamieji bruožai ir kokie jos santykiai su demokratine valdžia, – tai pagrindiniai klausimai, į kuriuos bus bandoma atsakyti šiame rašto darbe „Pilietinė visuomenė ir demokratija“. Iš čia išplaukia ir pasirinktas rašto darbo objektas – pilietinės visuomenės, kaip tam tikros bendruomenės dalies, apibrėžimas su jos skiriamaisiais bruožais ir sąsajomis su demokratine valdžia.
Darbo tikslas – išanalizuoti literatūroje pateikiamus pilietinės visuomenės apibrėžimus ar samprotavimus apie ją, apžvelgiant požiūrių į šią bendruomenės dalį kitimą, bei atskleisti demokratijos ir pilietinės visuomenės tarpusavio įtakas.
Atsižvelgiant į nurodytą siektiną tikslą, darbo uždaviniai yra šie: aprašyti pilietinės visuomenės sampratą; remiantis literatūros šaltiniais apžvelgti požiūrių į pilietinę visuomenę suvokimo raidą; aptarti pilietinės visuomenės ir demokratijos sąsajas.
Darbas, atsižvelgiant į spręstinus uždavinius, sudarytas iš trijų dalių: pirmoje aprašoma pilietinės visuomenės samprata, pateikiant įvairių autorių minėtos sampratos apibrėžimus; antroje apžvelgiami požiūriai į pilietinę visuomenę nuo Antikos filosofų iki šiandieninių politinių teorijų; trečioje aptariamos pilietinės visuomenės formavimosi galimybės demokratinėje valstybėje bei demokratijos įtakos pilietinės visuomenės susidarymui.
Įgyvendinant užsibrėžtą tikslą studijuotos monografijos ir įvairūs straipsniai apie pilietinę visuomenę, kaip vieną iš laisvos visuomenės principų, būtinybę (N. Aashford) ir kaip šį reiškinį nagrinėja filosofai, politologai, sociologai bei viešojo administravimo specialistai (I.Matonytė), kokia egzistuoja pilietinės visuomenės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!