Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

2005 m.
ĮVADAS
Europos Komisijos vykdoma konkurencijos politika daro tiesioginę įtaką Europos Sąjungos piliečių kasdieniniam gyvenimui. Komisijos ir valstybių narių valdymo institucijų bei teismų įgyvendinama konkurencijos politika daro poveikį rinkų struktūrai bei rinkos dalyvių elgesiui ir taip siekia išlaikyti bei plėtoti veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje. Ūkio subjektų tarpusavio konkurencija skatina naujoves, mažina gamybos sąnaudas, didina ekonomikos našumą, kartu sudaro sąlygas didesniam Europos ekonomikos konkurencingumui.
Tačiau ne visada ūkio subjektai teisingai išnaudoja konkurencijos teikiamas galimybes, savo dominuojančią padėtį rinkoje. Tokį piktnaudžiavimą draudžia tiek Tarptautiniai dokumentai, tiek ir nacionaliniai įstatymai. Piktnaudžiavimo rinkos jėga kontrolė apima išnaudotojiškas, grobuoniškas kainas, ilgalaikes išimtines sutartis, diskriminaciją, susietus pardavimus, atsisakymus tiekti, taip pat priėjimą prie esminių išteklių1.
Kursiniame darbe aptariama gyvybiškai svarbių išteklių doktrina. Tai - nekaininis piktnaudžiavimas. Labiau atsižvelgiama į istorinį aspektą, analizuojama IMS Health byla, pradėjusi naują etapą Bendrijos teisėje. Terminą “access to essential facilities”, kuris vartojamas Europos Bendrijos (toliau – EB) konkurencijos teisėje, geriausia naudoti kaip “esminių išteklių” sąvoką, kadangi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, cituodama Europos Teisingumo Teismą, žodžių junginį “essential facilities” išvertė kaip “esminiai ištekliai”2. Šis terminas geriausiai tinka bendriausiems atvejams apibrėžti.
EB konkurencijos teisėje esminiai ištekliai suprantami kaip tam tikras turtas ar paslauga, kurie yra būtini konkurentui tam, kad pastarasis galėtų vykdyti savo veiklą. Čia iškyla esminių išteklių teorijos paradoksas: konkurencijos teisė stengiasi sulaikyti konkurentus nuo bendradarbiavimo vienas su kitu (uždrausdama, su tam tikromis išlygomis, susitarimus tarp konkurentų), tačiau esant tam tikroms aplinkybėms, esminius išteklius turinčios ar kontroliuojančios įmonės gali būti įpareigotos suteikti savo konkurentams teisę jais naudotis.
Nagrinėjant teisės naudotis esminiais ištekliais aspektus bei atsižvelgiant į dažnai objektyvią kritiką, išsakomą šios teorijos atžvilgiu dėl to, kad įpareigojant įmonę “dalintis” savo ištekliais (savo turtu) su konkurentais, nepagrįstai ribojamos jos teisės, mažinama jos iniciatyva kurti tokius išteklius, kurie gali būti pripažinti esminiais jos konkurentams, reikia nuolat turėti omenyje, kad “konkurencijos užtikrinimas vidaus rinkoje” yra vienas iš Europos Bendrijos tikslų...

Daugiau informacijos...