Parlamentų struktūra

KAUNAS, 2007
3. Parlamento formavimo ypatumai.............................................................................................7
4. Išorinė parlamento struktūra ....................................................................................................8
5. Pagrindiniai vidinės struktūros padaliniai:
5.1. Vadovybė.................................................................................................................10
5.2. Komisijos arba komitetai.........................................................................................11
5.3. Seniūnų taryba.........................................................................................................12
5.4. Parlamentinės frakcijos............................................................................................12
5.5. Kitos vidinės struktūros ...........................................................................................13
6. Parlamentų funkcionavimo trukmė...........................................................................................13
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 14
Įvadas
Parlamentas – valstybės valdžios institucija, be kurios neįmanoma įgyvendinti šiuolaikinės atstovaujamosios demokratijos (Nijolė Letukienė, Jonas Gineika).
Galima būtų vardinti daug apibrėžimų parlamentui, tačiau šis, mano manymu, esminis atspirties taškas, nuo jo galima pradėti nagrinėti temą apie parlamentų struktūrą.
Tarptautinių žodžių žodyno termino apibrėžimas platesnis. Parlamentas (iš pranc. parler - kalbėti) - didelio administracinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidybos institucija. Respublikose ir konstitucinėse monarchijose tai pagrindinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Demokratinėse šalyse palamentas sudaromas rinkimų būdu.
Trumpiau, parlamentas – svarbiausias atstovaujamosios demokratijos institutas, tautos atstovybė vykdanti įstatymų leidybą.
Giminingas žodis, susijęs su ideologija – parlamentarizmas. Parlamentarizmas – parlamento aukščiausios vietos valstybėje iškovojimas. Didžiausią grėsmę jam kelia autoritarizmas, kai išauga vykdomosios valdžios galios.
Parlamento pavadinimas kilęs iš tikrinio Anglijos parlamento pavadinimo (Parliament), o konkrečios šalies parlamentai paprastai turi vietinį pavadinimą (pvz., Lietuvos Seimas). Parlamentas gali būti sudarytas iš vienerių arba dviejų rūmų.
Įvairiose valstybėse parlamentai vadinami skirtingai:
• Lietuvoje, Latvijoje - Seimas.
• JAV - Kongresas (Senatas ir Atstovų Rūmai).
• Lenkijoje – Tautos Susirinkimas (Seimas ir Senatas).
• Islandijoje - Altingas (Aukštieji ir Žemieji Rūmai).
• Ispanijoje – Generaliniai Kortesai ( Deputatų Kongresas ir Senatas).
• Folketingas – Danijos vienerių rūmų parlamentas.
• Norvegijoje – Stortingas (Lagtingas ir Odelstingas).
• Švedijos parlamentas – Riksdagas.
• Nyderlandų parlamentas - Generaliniai Luomai.
• Portugalijoje – Respublikos Susirinkimas.
• Estijoje – Valstybės Asamblėja
• VFR - Reichstagas
• Estijoje - Valstybės asamblėja
• Bulgarijoje - Liaudies susirinkimas
• Makedonijoje - Skupščina
• Slovėnijoje - Sobranjė
• Lichtenšteine - Lantagas
Kai kuriose šalyse parlamento pavadinimas išliko originalus:
• Prancūzijoje – Parlamentas (Nacionalinis susirinkimas ir Senatas)
• Italijoje – Parlamentas (Deputatų Rūmai ir Respublikos Senatas)
• Didžiojoje Britanijoje – Parlamentas (Lordų Rūmai ir Bendruomenių Rūmai)
• Belgijoje - Parlamentas (Atstovų Rūmai ir Senatas).
• Šveicarijoje – Parlamentas (Federacinis susirinkimas ir Nacijos taryba)
1. Parlamentų atsiradimas ir...

Daugiau informacijos...