Maždaug prieš 300 mln. metų senoviniai varliagyviai (amfibijos), buvę riešapelekių žuvų palikuonys, ėmė ropoti iš vandens ir tapo pirmaisiais Žemėje sausumos stuburiniais. Tai buvo vienas iš didžiausių įvykių gyvybės evoliucijoje: prasidėjo sausumos apgyvendinimas keturkojais (Šablevičius, 1999).
Varliagyviai yra pirmieji sausumos stuburiniai, taigi, svarbu žinoti bendrus varliagyvių sandaros bruožus. Taip pat svarbu žinoti jų ekologiją, kad suprastumėm jų svarbą aplinkai. Svarbu išsiaiškinti varliagyvių rūšinę sudėtį skirtinguose biotopuose: ežeruose, kūdrose, pelkėse, kanaluose.
Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti ir nustatyti kur ir kokie varliagyviai veisiasi Pajūrio Regioniniame Parke (PRP).
1. Aptarti PRP gyvenančius varliagyvius ir sudaryti čia gyvenančių rūšių sąrašą.
2. Nustatyti ir pažymėti žemėlapyje varliagyvių nerštavietes parke.
Amfibijos žinomos nuo viršutiniojo devono. Ypač jos buvo įvairios baigiantis paleozojui – karbono ir permo periodais. Tos amfibijos dėl skeleto ypatybių vadinamos šarvagalvėmis, arba stegocefalais, Stegocephalia. Jų žema ir plati, gerai sukaulėjusi smegeninė kaukolė buvo padengta ištisiniu kauliniu šarvu iš 17 – 18 porų dengiamųjų kaulų. Jame buvo tik kelios angos: iš priekio – pora nedidelių angelių šnervėms, toliau – pora stambesnių angų akims ir už jų – 1 neporinė angelė viršugalvio organui. Daugumai stegocefalų buvo taip pat būdingas pilvinis šarvas iš dengiančių vienas kitą kaulinių žvynelių, homologiškų žuvų žvynams (Mačionis, 1981).
Amfibijų klasė dabar paleontologų skirstoma į du poklasius – lankaslankstelinės amfibijas, Aspidospondyli, ir plonaslankstelines amfibijas, Lepospondyli. Pirmasis poklasis skirstomas į du būrius – išmirusius labirintodontus, Labyrinthodontia, ir šokuojančias amfibijas, Salientia (Mačionis, 1981).
Labirntodontai buvo svarbiausia išmirusių stegocefalų šaka. Jie gyveno nuo viršutinio demono iki triaso pabaigos. Tai buvo plėšrūs stamboki ir net stambūs gyvūnai, dauguma gyvenę amfibiškai (Mačionis, 1981).
Šokuojančios amfibijos, kurioms dabar priklauso varlės ir rupūžės, labai skiriasi nuo visų kitų dabartinių ir iškastinių tos klasės atstovų judėjimo būbu – šokavimu (Mačionis, 1981).
Plonaslanksteliniai stegocefalai buvo antra paleozoinių stegocefalų grupė, atsišakojusi dar nuo pirmųjų išeivių į sausumą. Tai buvo smulkūs silpnomis kojomis gyvūnai, dažniausiai turėję žvynuotą odą ir gerai išsivysčiusia ant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!