Nusikaltimai žmogaus sveikatai

IŠVADOS.......................................................................................................................13
LITERATŪRA...............................................................................................................14
ĮVADAS
Didžiausia žmogaus vertybė, svarbumu mažai nusileidžianti gyvybei, yra sveikata. Praradęs sveikatą žmogus labai daug netenka, jo galimybės save realizuoti gerokai sumažėja.
Nusikaltimais žmogaus sveikatai, kurie reklamentuoti BK yra įvairaus laipsnio (sunkumo) sveikatos sutrikdymai, įvardijami kūno sužalojimu, užkrėtimu liga ar kitokiu susargdinimu, bei smurto veiksmai, nesutrikdę žmogaus sveikatos, t.y. smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas. Be to, nusikaltimais sveikatai laikoma nemažai veikų, kurios objektyviai sukelia pavojų žmogaus sveikatai arba gyvybei, nors jomis tiesiogiai nesikėsinama į šiuos gėrius. Tai neteisėtas aborto padarymas, palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje, nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaimės ištiktiems žmonėms, vengimas išlaikyti vaikus ir vengimas išlaikyti tėvus.
Nuo 1195 m. Negaliojančiomis pripažintos normos, reglamentavusios užkrėtimus venerinėmis ligomis, AIDS (tiksliau ŽIV). Tai buvo specialiosios normos. Šių normų reikėjo atsisakyti, kad nebūtų diskriminuojami sergantieji, žeidžiamos ligonių teisės.
Sveikatos sutrikdymas Kodekse įvardijamas kūno sužalojimu, užkrėtimu liga ar kitokiu susargdinimu. Tai yra neteisėtas, be tyčios atimti gyvybę, žalos padarymas kito žmogaus sveikatai, bet kuriuo būdu tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžiant žmogaus kūno audinius, organus ar jų funkcijas.
Žmogaus kūno sužalojimu, užkrėtimu liga ar kitokiu susargdinimu kėsinamasi į žmogaus sveikatą, jai padaroma žala. Šių nusikaltimų objektas yra kito žmogaus sveikata. Žmogaus sveikata – tai jo organizmo fiziologinė būsena. Ši būsena gali būti labai įvairi: ji priklauso nuo individo amžiaus, ligų, biologinių savybių. Kėsinimasis į savo sveikatą nėra nusikaltimas, nes žmogus yra laisvas ja disponuoti savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudėtį. Toks atvejis yra susižalojimas siekiant išvengti šaukimo į karo tarnybą. Žmogaus sutikimas padaryti žalą josveikatai, bent formaliai pagal galiojančius įstatymus, išskyrus lengvą sužalojimą ar susargdinimą bei sumušimą, nešalina baudžiamosios atsakomybės, kaip ir atėmus gyvybę, tačiau taip yra tik formaliai. Faktiškai be nukentėjusiojo skundo byla nekeliama nei dėl apysunkio, nei dėl sunkaus sužalojimo ar susargdinimo [3].
Šio darbo tema – požymių analizė ir aptarimas pagal asmens kaltę, toliau darbe bandysiu aptarti atskirus...

Daugiau informacijos...