Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė suprantama kaip asmens, padariusio pavojingą veiką, vidinis psichinis santykis su nusikalstamos veikos sudėties objektyviaisiais požymiais. Kaltė yra laikoma baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) 14 str. numatyta, kad „asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo“1. Taigi, kaip matome, BK įtvirtina dvi kaltės formas : tyčią ir neatsargumą. Dažniausiai teismų praktikoje susiduriama su tyčine kalte. Devynios iš dešimties baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų teismuose, yra nusikalstamų veikų, padarytų esant tyčinei kaltei, bylos.2 Tyčinė kaltės forma objektyviai laikoma sunkesne už neatsargią kaltę. Tuo tarpu tyčinės kaltės formos yra dvi, įtvirtintos BK 15 str. 1d. : “nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia“.
Tarp Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkų tik nedaugelis yra nagrinėję problemas susijusias su kalte ir jos formomis. Šiuos probleminius aspektus yra tyrinėjęs prof. V. Piesliakas 2006 m. išleistame vadovėlyje „Lietuvos baudžiamoji teisė“, 1996 m. mokymo leidinyje „Mokymas apie nusikaltimą ir nusikaltimo sudėtį“, taip pat mokslo darbų šia tema nemažai yra išleidęs dr. S. Bikelis, kuriuose yra įvairiapusiškai nagrinėjami su netiesiogine tyčia susiję klausimai. S. Bikelis taip pat yra parašęs disertacinį darbą „Tyčinė kaltė baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje“, kuris yra labai svarbus mokslo apie kaltę, šaltinis. Kaltės institutas. plačiau analizuojamas užsienio baudžiamosios teisės mokslinėje literatūroje. Ypatingą dėmesį kaltei yra skyrę vokiečių teisės specialistai, iš kurių minėtini tokie kaip H. H. Jescheck, J. Wessels, R. Frankas, F. Fon Listas, taip pat daug dėmesio kaltės problematikai yra skyrę ir kitų užsienio šalių mokslininkai, pvz. žymus rusų teisės specialistas N. Tagancevas, A. Kozlovas ir kiti.
Darbo aktualumas. Šiame darbe bus nagrinėjama viena iš tyčinės kaltės formų – netiesioginė tyčia (lot. dolus eventualis), pradėta nagrinėti XIXa. pabaigoje . Su jos aiškinimu kyla daugiausiai problemų , nes vieni autoriai skeptiškai žiūri į tyčios skirstymą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!