Valstybės ir teisės teorijoje pripažįstama, kad valstybės samprata konkretinama atskleidžiant jos požymius, - pirmasis iš jų yra gyventojų teritorinis suskirstymas ir viešosios valdžios teritorijoje įgyvendinimas2. Valstybiniu pagrindu organizuotoje visuomenėje valstybė turi griežtai lokalizuotą teritoriją3 (kalbama apie geografinę, o ne politinę teritoriją), taigi yra ribos, kurios apima valstybės suverenitetu grindžiamą valdžią, o jos gyventojai yra valstybės piliečiai. Šių ribų, tiksliau valstybės sienų nubrėžimas bei jų apsauga, gali būti įvardijamas kaip esminis kriterijus, leidžiantis identifikuoti kitus požymius – viešąją valdžią (kaip teritorinė politinė valdžios organizacija) ir valstybės suverenitetą. Valstybė – suvereni žmonių bendrija, įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turinti savo valdžią, nepriklausomumą ir pripažinta kitų suverenių bendrijų.
1.1. Temos aktualumas. Valstybės genezės kontekste, bet ir kitokių istorinių įvykiu fone – Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas sąlygojo būtinybę ne tik nustatyti valstybės sienos ribas4, organizuoti jos apsaugą, bet ir sukurti įstatymus, nustatančius šalies suverenumo ir teritorinio vientisumo bei sienos neliečiamumo užtikrinimo principus. Neteisėto valstybės sienos perėjimo, kaip ir kitų valstybinių nusikaltimų objektas buvo Lietuvos Respublikos valstybės pagrindai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmajame skirsnyje „Lietuvos Valstybė“ – tai valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamumas, gynybinė galia, konstitucinė santvarka etc. Šioms svarbioms valstybės vertybėms ginti buvo numatyta atitinkamos priemonės ir kaip vieną iš jų, pasireiškianti specifinėmis kriminalinėmis represijomis, taip pat gina ir baudžiamasis įstatymas. 1961 m. redakcijos Baudžiamojo kodekso5 (toliau - 1961 m. BK) 82 straipsnis numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, t.y. pagal šį straipsnį nusikaltimo sudėties objektas buvo „valstybės teritorija ir jos sienų neliečiamumo užtikrinimo pagrindai“6, t.y. kaip valstybės suverenitetas, jo neliečiamumas (tiesioginis objektas – valstybės sienos neliečiamumas), o nusikaltimo objektyviąją pusę sudarė aktyvūs veiksmai – neteisėtas Lietuvos Respublikos sienos perėjimas sausumoje, ore ar vandenyje kaip sienos kirtimas bet kuriomis priemonėmis ir būdais tiek iš Lietuvos, tiek į Lietuvą. Žinoma, turint mintyje tą istorinį kontekstą, visiškai nesunku paaiškinti minėtų vertybių svarbą atsikuriančiai valstybei bei pagrįstą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!