Kursinis darbas, kuriame analizuojama nacionalinių teismų teisė kreiptis į Europos bendrijų teisingumo teismą. Šiame darbe aptariamas Teisingumo teismo vaidmuo ir pagrindinės funkcijos, didesnį dėmesį skiriant preliminaraus nutarimo procedūrai, taip pat aiškinamos valstybės narės teismo bei paskutinės instancijos teismo sąvokos, atskirai išskiriami atvejai, kai nacionaliniai teismai privalo ir kai turi teisę kreiptis į teisingumo teismą.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę vienas iš pagrindinių mūsų valstybės tikslų tapo narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES). Nemažai pastangų pareikalavusį nacionalinės teisės derinimo su ES reikalavimais procesą vainikavo 2003 metais Seimo ratifikuota stojimo į ES sutartis1, pagal kurią Lietuvos Respublika nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo ES nare. ES teisės normos tapo Lietuvos teisinės sistemos sudedamąja dalimi, todėl neišvengiamai išaugo susidomėjimas šios regioninės organizacijos, vienijančios 25 Europos valstybes, institucijomis, priimtais teisės aktais, jų aiškinimo ir taikymo klausimais.
Europos Bendrijų Teisingumo Teismas užima ypač reikšmingą vietą institucijų sistemoje. “Istorija parodė, kad jei Bendrija neturėtų Teismo, ji nepasiektų tokių integracijos aukštumų, kokios yra pasiektos dabar.”2 Lietuvai tapus ES nare, atsirado galimybė inicijuoti procesą Teisingumo Teisme, o mūsų valstybės teismai gali (tam tikrais atvejais privalo) kreiptis į Bendrijos Teismą preliminaraus nutarimo. Pastaroji procedūra yra ypač reikšminga, kadangi per ją nacionaliniams teismams pateikiami atsakymai iškilus ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimams.
Kursinio darbo tikslas – suprasti Europos Bendrijų Teisingumo teismo preliminaraus nutarimo procedūrą bei išsiaiškinti, kokiais atvejais ir kokie nacionaliniai teismai turi teisę kreiptis į Teisingumo teismą dėl preliminaraus nutarimo, o kada – tai yra pareiga.
Siekiant šio tikslo, darbe keliami tokie uždaviniai – apžvelgti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo funkcijas bei vietą ES institucijų sistemoje, išstudijuoti preliminaraus nutarimo procedūrą ir jos reikšmę, išanalizuoti nacionalinio teismo ar tribunolo sampratą, išsiaiškinti pareigos bei teisės kreiptis į Teisingumo Teismą atvejus bei išimtis. Šiame kursiniame darbe naudojamas loginis, sisteminis, istorinis bei lyginamasis metodai.
Nors ES ir jos acquis communitaire tapo ypač aktualia tema pastaraisiais metais, teisinės literatūros šia tematika lietuvių kalba vis dar stinga. Todėl šiame darbe daugiausia bus remiamasi Teisingumo Teismo praktika, kurios analizė – vienas pagrindinių būdų siekiant susipažinti su įvairiais ES teisės aspektais. Reikia pažymėti, kad vienas reikšmingiausių lietuvių autorių darbų, skirtų proceso Europos Teisingumo Teisme apžvalgai, yra 2005 metais išleistas leidinys – „Procesas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme:...
Šį darbą sudaro 11294 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!