„Žymus žmogus, juo toliau jis nužengia į amžių – tuo labiau jis pasidaro vertingas ir sociališkai brangus, juo labiau jisai, jei taip galima išsitarti, visuomenėja, nebepriklauso sau vienam, virsta moraliniu visuomenės turtu, kurį reikia inventorizuoti, įvertinti, rūpestingai saugoti ir tinkamai gyviems tautos ir visuomenės reikalams naudoti“1. Šie M. Romerio žodžiai, adresuoti kitam garbingam žmogui, taikytini ir pačiam jų autoriui.
1880 m. gegužės 17 d. Bagdoniškyje (Rokiškio raj.) , Mykolo Kazimiero Romerio ir Konstancijos-Tukallo Romerienės šeimoje gimė septintasis vaikas – Mykolas Pijus Paskalis, būsimasis profesorius, Lietuvos konstitucinės teisės tėvas. Aukštąjį išsilavinimą M. Romeris įgijo privilegijuotoje Peterburgo imperatoriškoje teisės mokykloje, specialiai skirtoje bajorų vaikams rengti darbui carinės Rusijos valstybės aparate. Baigęs ją, bet iš principo nusiteikęs netarnauti caro įstaigose, M. Romeris išvyko į užsienį, kur klausė paskaitų Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto istorijos skyriuje, 1902 – 1905 m. jis studijavo pasaulinio garso Paryžiaus laisvojoje politinių mokslų mokykloje.
Mykolas Romeris, baigęs studijas, apsigyveno Vilniuje. Jį labiausiai traukė visuomeninė veikla ir publicistika. Savo tautiečių lenkų tarpe jis bendravo tik su demokratinių antinacionalistinių grupuočių atstovais. Kartu M. Romeris plačiai įsitraukė į darbą pažangiose lietuvių organizacijose. Tarp šio laikotarpio inteligentų jis buvo daugiau žinomas kaip publicistas, kultūros veikėjas, o ne kaip teisininkas. Reikšmingiausi šio laikotarpio darbai buvo dienraščio „Gazeta Wilenska“, kuris buvo demokratinės pakraipos, propagavo tautų bendradarbiavimą ir kėlė Lietuvos lenkų dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime klausimą, Vilniuje 1906 m. išleidimas, taip pat stambaus veikalo lenkų kalba „Lietuva. Tautinio atgimimo studija“, tapusio pirmąja moksline studija lietuvių tautinio atgimimo istorijos klausimu, 1907 m. parašymas.
Tikriausiai patys turiningiausi ir produktyviausi M. Romeriui buvo tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metai. M. Romeris nepriklausė jokiai politinei partijai ar organizacijai, nesiekė valdžios, nepretendavo į ministrus ar seimo narius, tačiau savo žiniomis ir sugebėjimais ne kartą padėjo Lietuvos valdantiesiems sluoksniams ginti krašto reikalus tarptautinėse instancijose. Iš pradžių, 1920 m., M. Romeris skiriamas apygardos teismo, o netrukus jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!