Įvadas
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Mindaugas minimas 1219 m. tarp lietuvių kunigaikščių sudariusių taikos sutartį su Volynės kunigaikščiu Danieliumi. Kada Mindaugas pradėjo Lietuvos vienijimą nėra patikimų duomenų, tačiau jau 1238-aisiais jis minimas kaip Lietuvos valdovas.
1249m. vykęs Mindaugo vidaus karas su jo politikos priešininkais pasibaigė Mindaugo pergale. Pa-reiškęs norą krikštytis, Mindaugas sugebėjo išskaidyti prieš jį sudarytą Livonijos ordino, Tautvilo, Žemaitijos kunigaikščio Vykinto ir Volynės koaliciją.
Mindaugo krikšto iniciatorius buvo Livonijos ordinas, tikėjęsis tokiu būdu paversti jį savo vasalu, o Lietuvą – Livonijos provincija. 1251-aisiais Mindaugą pakrikštijo Andrėjus von Štirlandas. Lietuvą pripažino popiežius Inocentas IV. Tolesnis Mindaugo ketinimas karūnuotis suardė ankstesnius Li-vonijos planus. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą. 1253m. liepos 6 d. Mindaugas ir Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene (karūnos pa-gamintos Rygos meistrų). Mainais už karūnavimą Mindaugas buvo įpareigotas kryžiuočiams ati-duoti dalį Žemaitijos ir Jotvos.
Mindaugas sudarė sąjungą su Volynės kunigaikščiu Danieliumi prieš Aukso Ordą, tačiau jų 1258/59 m. žygis prieš totorius buvo nesėkmingas. Mindaugo padėtis Žemaitijoje buvo silpna, ypač po to, kai žemaičiai be Mindaugo paramos 1260m. liepos 13 d. Durbės mūšyje sumušė Livonijos kryžiuočius.
Apie 1261 m. Mindaugas atsisakė krikščionybės ir susivienijęs su žemaičiams vadovaujančiu Tre-niota bandė kovoti su Ordinu. 1261 m. žygis prieš Ordiną nenusisekė. Treniota kartu su kunigaikš-čiu Daumantu iš Nalšios 1263 nužudė Mindaugą ir du jo sūnus, Ruklį ir Rupeikį. Pretekstas nužu-dyti buvo Mindaugo nenoras išleisti iš mirusios Mortos laidotuvių jos seserį Daumantienę ir ketini-mai ją vesti (esą tokia buvusi Mortos priešmirtinė valia). Spėjama Mindaugo žūties vieta yra Ag-luona (į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Treniota tapo didžiuoju kunigaikščiu, tačiau juo išbuvo tik apie pusmetį, nes 1264-aisiais jį nužudė Mindaugo žirgininkai. Didžiuoju kunigaikščiu 1264 m. ta-po Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas), kuris 1267 m. sosto atsisakė, pasitraukė į stačiatikių vie-nuolyną Ugrovske ir tais pačiais metais ten buvo nužudytas.
Mindaugas (apie 1203m. - 1263m.) - pirmasis Lietuvos Didysis Kunigaikštis (~1238 - 1253, 1262-1263), taip pat pirmasis bei vienintelis Lietuvos Karalius (1253-1262).
Paprastai laikoma, kad Mindaugas suvienijo Lietuvos žemes į valstybę, nors dalis istorikų teigia, jog Lietuvos valstybė buvo sukurta iki jo
Mindaugas po krikšto ir karūnavimo ........................................................................................ 10
Pabaiga ........................................................................................................................................ 11
Naudota literatūra ...................................................................................................................... 12
2
Įvadas
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Mindaugas minimas 1219 m. tarp lietuvių kunigaikščių
sudariusių taikos sutartį su Volynės kunigaikščiu Danieliumi. Kada Mindaugas pradėjo Lietuvos
vienijimą nėra patikimų duomenų, tačiau jau 1238-aisiais jis minimas kaip Lietuvos valdovas.
1249m. vykęs Mindaugo vidaus karas su jo politikos priešininkais pasibaigė Mindaugo pergale. Pa-
reiškęs norą krikštytis, Mindaugas sugebėjo išskaidyti prieš jį sudarytą Livonijos ordino, Tautvilo,
Žemaitijos kunigaikščio Vykinto ir Volynės koaliciją.
Mindaugo krikšto iniciatorius buvo Livonijos ordinas, tikėjęsis tokiu būdu paversti jį savo vasalu, o
Lietuvą – Livonijos provincija. 1251-aisiais Mindaugą pakrikštijo Andrėjus von Štirlandas. Lietuvą
pripažino popiežius Inocentas IV. Tolesnis Mindaugo ketinimas karūnuotis suardė ankstesnius Li-
vonijos planus. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą.
1253m. liepos 6 d. Mindaugas ir Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene (karūnos pa-
gamintos Rygos meistrų). Mainais už karūnavimą Mindaugas buvo įpareigotas kryžiuočiams ati-
duoti dalį Žemaitijos ir Jotvos.
Mindaugas sudarė sąjungą su Volynės kunigaikščiu Danieliumi prieš Aukso Ordą, tačiau jų
1258/59 m. žygis prieš totorius buvo nesėkmingas. Mindaugo padėtis Žemaitijoje buvo silpna, ypač
po to, kai žemaičiai be Mindaugo paramos 1260m. liepos 13 d. Durbės mūšyje sumušė Livonijos
kryžiuočius.
Apie 1261 m. Mindaugas atsisakė krikščionybės ir susivienijęs su žemaičiams vadovaujančiu Tre-
niota bandė kovoti su Ordinu. 1261 m. žygis prieš Ordiną nenusisekė. Treniota kartu su kunigaikš-
čiu Daumantu iš Nalšios 1263 nužudė Mindaugą ir du jo sūnus, Ruklį ir Rupeikį. Pretekstas nužu-
dyti buvo Mindaugo nenoras išleisti iš mirusios Mortos laidotuvių jos seserį Daumantienę ir ketini-
mai ją vesti (esą tokia buvusi Mortos priešmirtinė valia). Spėjama Mindaugo žūties vieta yra Ag-
luona (į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Treniota tapo didžiuoju kunigaikščiu, tačiau juo išbuvo tik
apie pusmetį, nes 1264-aisiais jį nužudė Mindaugo žirgininkai. Didžiuoju kunigaikščiu 1264 m. ta-
po Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas), kuris 1267 m. sosto atsisakė, pasitraukė į stačiatikių vie-
nuolyną Ugrovske ir tais pačiais metais ten buvo nužudytas.
3
Mindaugas (apie 1203m. - 1263m.) - pirmasis Lietuvos...
Šį darbą sudaro 3834 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
Nuolat dirbame, kad pagerintume visų mūsų turimų mokslo darbų kokybę, todėl informuojame, jog šis rašto darbas buvo patikrintas savo srities specialisto, todėl galite būti užtikrinti dėl šio darbo kokybės.
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Šis mokslo darbas pasitarnaus tau kaip puikus pavyzdys siekiant aukščiausio pažymio!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!