Meilė kaip dorovinė vertybė ir santuokos pagrindas (3)

Meilė – tai paslaptingiausias ir sudėtingiausias reiškinys iš visų žmogaus dvasinio pasaulio slėpinių (V. Žemaitis). Mano manymu, ji yra viena iš brangiausių vertybių, kuri lydi mus visą gyvenimą.
J.Pikūnas rašo, jog meilė yra neišsenkanti viso gyvenimo tema, prasidedanti nuo kūdikystės ir niekuomet nesibaigianti; tai neišsenkantis laimės šaltinis; taip pat gausi ašarų ir skausmo versmė.
Kiekvienas žmogus sukurtas mylėti ir būti mylimu. Kaip teigia G. Skujienė ir A. Steponienė meilė atsiranda, kai visas dėmesys skiriamas vienam žmogui, kuris išskiriamas iš daugybės kitos lyties pažįstamų asmenų. Aistringai ir pasiaukojamai mylėti galima tik vieną asmenį, o ne kelis iš karto. Meilė tuo ir yra nepaprasta, kad suvokiama, jog išrinktasis ar išrinktoji yra išskirtiniai. Mylintys vienas kitą žmonės tarsi supanašeja, susilieja į vieną psichologiniu, emociniu požiūriu (G. Skujienė, A. Steponienė).
Suliepsnojus meilės aistrai ir atsiradus abipusei traukai, iš meilės gimsta santuoka, ir žmonės pradeda gyvenimą po vienu stogu, vildamiesi būti bendro likimo dosniai apdovanoti. Tačiau ne visada žmonės tuokiasi iš meilės. Yra daug motyvų, dėl kurių žmonės tuokiasi. J. V. Uzdila teigia, kad „santuoka paremta meile (doroviniu motyvu), tampa pamatine vyro ir moters ryšių forma“(70 p.). O pasak K. Miškinio iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tvirčiausios ir laimingiausios turėtų būti iš meiles kuriamos šeimos. Tačiau statistika rodo, jog daugiau kaip 50 proc. santuokų iš meilės būna nesėkmingų.
Pasak Z. Bajoriūno „mūsų visuomenės idealas yra santuoka iš meilės“ (132 p.). Tačiau vien jos neužtenka, kad žmogus būtų ekonomiškai, socialiai, doroviškai subrendęs šeimai, kad galėtų ją išlaikyti, auklėti vaikus, būti sąvarankiškas ir kt.(Z. Bajoriūnas).
Darbo tikslas: aptarti meilę, kaip dorovinę vertybę ir motyvą santuokai.
Meilę apibūdinti yra labai sunku, nes kiek žmonių – tiek meilės atmainų. Įvairiose knygose autoriai ją apibūdina vis skirtingai. Pasak j. V. Uzdilos meilė yra jausmų sfera, kuri nesiriboja afektu (nesitvardymo būsena), bet skatina prisirišimą ir savęs vienijimą su kitu žmogumi, lygiu sau ir artimu sau. V Žemaitis...

Daugiau informacijos...