Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijas. Jos veikia valstybės vardu, vykdo tam tikras funkcijas, turi tam tikrų įgaliojimų. Demokratinėse valstybėse valdžios institucijų sistema grindžiama valdžių padalijimo principu, siekiant, kad jokia valstybės valdžios institucija nesutelktų savo rankose visos valdžios. Pagal valstybės vykdomas funkcijas valdžia dalijama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Valdžios turi būti pakankamai savarankiškos, nepriklausomos, privalo kontroliuoti ir riboti viena kitos galias.
Valdžių padalijimo teorija siejama su Ch. L. Montesquieu vardu. Savo veikale ,,Apie įstatymų dvasią” jis iškėlė daug savo laikmečiui pažangių socialinių principų, tarp jų ir valdžių padalijimo principą. Ch. L. Montesquieu suformuluotos teorijos padarė didžiulę įtaką tolesnei teisinės minties raidai.
Pagal Montesquieu, legislatyvinę valdžią turi parlamentas, egzekutyvinę – vyriausybė ir prezidentas, o teisminė valdžia sutelkta teismų rankose.
Lietuvos Respublikoje įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina Seimas, vykdomąją valdžią - Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, o teisminę valdžią – teismai. Šiame rašto darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija. Vyriausybę, oficialiai vadinamą kabinetu arba ministrų taryba (Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje – Valstybės taryba; Šveicarijoje – Federalinė taryba), sudaro atskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys. Prezidentinėse respublikose vyriausybės vadovo funkcijas atlieka pats prezidentas. Parlamentinėse (joms priskiriama Lietuva) – šios funkcijos suteiktos ne valstybės vadovui, o ministrui pirmininkui. Kai kuriose šalyse vyriausybės vadovas oficialiai vadinamas kitaip: Norvegijoje – valstybės ministru, Vokietijoje, Austrijoje – kancleriu1.
Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje apibūdinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimas. Nagrinėjami Vyriausybės struktūros ypatumai, jos sudarymas. Antroje dalyje apibūdinami Vyriausybės įgaliojimai bei kompetencija, kontrolė, taip pat įgaliojimų nutrūkimas.
2. Teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3. Pirmininkauja Vyriausybės posėdžiams;
4. Pagal savo kompetenciją skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus;
5. Sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo grupes;
6. Vykdo kitas pareigas, pavestas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vyriausybės įstatymo ir kitų įstatymų.
Ministerijoms vadovauti skiriami ministrai, kurie yra asmeniškai atsakingi už jiems pavestas sritis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!