LR Prezidento įgaliojimai santykiuose su Vyriausybe

Demokratinėje valstybėje valdžios organizacija ir veikla turi būti grindžiama valdžių padalijimo principu. Valstybės teorijoje valdžių pasidalijimas reiškia valdžios paskirstymą skirtingoms institucijoms. Šio principo paskirtis – garantuoti asmens teises ir laisves, padėti visuomenei išvengti despotizmo.
• Teisminę.
Valdžių padalijimo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje. Jame sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija.
Šias valstybės valdžias įgyvendinančios institucijos vykdo svarbiausias valstybės funkcijas.
Valdžių padalijimo teorijos atsiradimas siejamas su Dž. Loko ir Ch. L. Monteskje vardais. Būtent pastarojo veikale ‚,Apie įstatymų dvasią“ valdžių padalijimo teorija įgauna klasikine tapusią formą. Pagal šią teoriją skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Valdžios yra pakankamai savarankiškos, nepriklausomos, kontroliuoja ir riboja viena kitos galias.
Šiame darbe daugiausiai bus kalbama apie vieną valstybės valdžią – įstatymų vykdomąją valdžią, kurią Lietuvos Respublikoje sudaro Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Demokratinėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principai, Respublikos Prezidento funkcijos siejasi su visomis trimis valdžiomis (pavyzdžiui, įstatymų leidybos srityje jis pasirašo įstatymus, turi veto teisę, formuoja vyriausybę, su kuria kartu sprendžia užsienio politikos klausimus, teisminės valdžios atžvilgiu turi teisę skirti tam tikrų teismų teisėjus, teikti malonę nuteistiesiems ir kt), bet vis dėlto jo pagrindiniai uždaviniai ir įgaliojimai yra susiję su vykdomąja valdžia.
Prezidento institutas, kaip valstybinės valdžios forma, funkcionuoja pasaulyje jau dau­giau kaip 200 metų. Jo tėvyne teisėtai laikomos Jungtinės Valstijos (pirmasis prezidentas – Džordžas Vašingtonas (1788–1797)). Kitaip nei kitos XVIII a. valstybės, kuriose aukščiausia valdžia turėjo monarchinį, paveldimą pobūdį, šios šalies 1787 m. Konstitucija nustatė, kad valstybės ir federalinės vykdomosios valdžios vadovą renka gyventojai, t. y. įtvirtino valsty­bės vadovo renkamumo principą.
Terminas „prezidentas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „praesidens“, kuris reiškia „sėdintis priešakyje“ . Tai vienasmenis valstybės vadovas, kuriam įgaliojimai suteikiami rinkimų būdu. Toks institutas iš esmės būdingas valstybėms, kuriose vyrauja valstybės val­dymo forma –...

Daugiau informacijos...