Rašto darbas apie Lietuvos nacionalinės valiutos - lito - įvedimą ir jo gyvavimą tarpukariu, tai yra 1922-1940 m.
Po pirmojo pasaulinio karo Lietuva tapo nepriklausoma ir iškart susidūrė su gausybe iššūkių, su kuriais susiduria visos nepriklausomos valstybės. Vienas tokių iššūkių buvo savų pinigų įvedimas. Kaip sunkiai kūrėsi pati valstybė, taip sunkiai skynėsi kelią ir jos pinigai. Po pirmojo pasaulinio karo, kurį pralaimėjo Vokietija, Lietuvoje liko cirkuliuoti auksinai (ostmarkės). Bolševikų okupuotoje Lietuvos dalyje vienintelė teisėta atsiskaitymo priemonė buvo rusiški pinigai (caro, dūmos ir „kerenkos“). Lietuvos kariuomenei išvijus bolševikus, visoje Lietuvoje buvo pereita prie auksinų, nors tai ir kėlė daug problemų. Jų vertė labai priklausė nuo Vokietijos markės, todėl ir pačios Lietuvos ekonominis gyvenimas buvo sąlygojamas Vokietijoje vykstančių procesų. Pralaimėjusi karą, Vokietija privalėjo mokėti reparacijas Antantės valstybėms. Dėl savo pinigų neturėjimo ir pinigų unijos su Vokietija, Lietuva netiesiogiai buvo priversta mokėti dalį įmokų už Vokietiją.
Dar 1919 m. sausio mėnesį Ministrų kabinetas pavedė vyriausybės vadovui ir finansų ministrui aptarti pinigų spausdinimo klausimą. Jau tų pačių metų viduryje praktiškai imtasi rengtis savų pinigų įvedimui. 1919 m. vyriausybė buvo priėmusi sprendimą spausdinti lietuviškus pinigus ir net susitarusi su valstybine Švedijos spaustuve, tačiau to nepavyko padaryti dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Tuo metu nebuvo kuo padengti savų pinigų ir tai buvo didžiausias trukdžius, stabdęs savų pinigų įvedimą. Auksu nepadengti pinigai būtu greitai nuvertėję. Tai būtų sukėlę dar didesnę ekonominę krizę.
Tokia situacija nebuvo palanki Lietuvos ekonomikai, bet kuo toliau, tuo labiau ją silpo. Auksinas pradėjo nuvertėti ir nebuvo matyti požymių, kad jis sustiprės. Tai blogino materialinę tarnautojų, darbininkų padėtį ir kėlė jų nepasitenkinimą. Dėl infliacijos ir lėtos pinigų apyvartos kaimiečiai vengė parduoti savo produkciją, todėl pradėjo strigti miestų aprūpinimas maistu. Tuo pačiu pradėjo krikti valdžios aparatas, nes daugelis tarnautojų darbo metu vykdavo į Vokietiją spekuliuoti. Artėjant rinkimams į Seimą, valdžia vis labiau buvo kritikuojama, kad delsia įsivesti savus pinigus. Visos šios aplinkybės vertė kuo greičiau imtis veiksmų saviems pinigams įsivesti. Lito įvedimas Lietuvoje buvo...
Šį darbą sudaro 2732 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!