XVIII a. Europos politiniam gyvenimui ypač didelę reikšmę turėjo valdžių padalijimo teorija, kurios pradininkais laikytini Š. Monteskjė ir Dž. Lokas. Būtent jie pagrindė teorijų savarankiškų valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) egzistavimo būtinumą, siekiant, kad valdžia nebūtų koncentruojama vienose rankose ir maksimaliai būtų tenkinami žmonių pareikiai. Nemažą reikšmę turėjo teisminės valdžios, kuri iki tol buvo karaliaus valdžios dalis, atskyrimo idėja. Ypač teisminės valdžios atskyrimas, jos savarankiškumas, nepriklausomumas ir susisaistymas tik galiojančiais įstatymais turėjo atimti galimybę valstybei kištis į teismo veiklą vykdant teisingumą ir garantuoti žmogui apsaugą nuo šio visagalio absoliuto – valstybės. Todėl valdžių padalijimo teorijos pradininkai gana griežtai laikėsi nuostatos, kad teismas savo veikloje privalo vadovautis tik galiojančia teise, teisėjo kūrybinis požiūris į galiojančią teisės sistemą nėra toleruotinas.
Galima teigti, kad teisminė valdžia – tai Lietuvos teismų sistemą, vienas ar keli teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. pirmojoje dalyje skelbiama, kad “Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai”.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus imta planuoti ir rengti visa apimančią teisminės valdžios reformą, kuri iš esmės buvo įgyvendinta nuo 1995 metų sausio 1 d., nors pirmasis mėginimas jį reformuoti padarytas jau 1992 m. vasario 6 d., priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymą. Šio įstatymo 1 str. numatyta keturių grandžių Lietuvos teismų sistema, kurią sudarė apylinkės teismai, apygardos teismai, Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Valstybės pasirinktinai keturių grandžių teismų sistemai pritarė ir 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečių referendumas, kuriame buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijoje buvo palikta galimybė prie bendrosios kompetensijos teismų steigti ir specializuotus teismus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje į atskirą skirsnį buvo išskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, kuris dėl savo formavimo ir veiklos specifikos tik sąlygiškai gali būti vadinamas teismu. Galutinai teismų sistemos reformos gairės nustatytos 1994 m. gegužės 31 d. priimtame Teismų įstatyme, kuris įsigaliojo ir pradėtas veikti nuo 1995 m. sausio 1 dienos. Pažymėtina, kad kiekvienas teismas teisingumą vykdo tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!