Lietuvos teismų sistema ir jos raida

Teismas – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigta institucija, kuri vykdo teisingumą. Siekiant garantuoti, kad niekas nedarytų įtakos teismų priimamiems sprendimams, kad jie būtų teisingi ir nešališki, Konstitucijoje ir Teismų įstatyme yra numatyta, jog teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo jokių kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, politinių partijų, organizacijų ir kitų asmenų. Kišimasis į teismų veiklą užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Sąvoka teismas, kaip ir sąvoka teisminė valdžia, gali būti vartojama keliomis prasmėmis. Teismu gali būti vadinamas teisėjas arba teisėjų kolegija, nagrinėjantys konkrečią bylą teismo posėdyje, taip pat pastatas, kuriame teisėjai dirba, ir pan. Remiantis Konstitucija, teismu suprantama tik valstybės institucija, tai yra tik teismas, kaip nustatyta Konstitucijoje ir Teismų įstatyme.
Lietuvos Respublikos teismų sistema ilgiausiai besiformavusi valdžios sistema Lietuvoje. Nuo 1918 m. paskelbtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo teismų sistema vystėsi mažais žingsneliais. 1918 m. lapkričio 28 d. priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas pastatė pamatus tolesniam sistemos tobulinimui. Įstatyme buvo numatyta trijų grandžių teismų sistema: taikos, apygardų teismai ir Vyriausiasis Tribunolas. Vis dėl to nemažai teisininkų mano, kad arčiausiai dabartinės teismų sistemos buvo 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas, kuris numatė keturių grandžių teismų sistemą: apylinkių, apygardų teismai, Apeliaciniai Rūmai ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas.
Šio darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos teismų sistemą ir jos raidą nuo 1918 m. iki dabar. Darbo uždaviniai – nustatyti teismų sistemos vystymosi Lietuvoje pradžią, kokie dokumentai ar įstatymai laikomi Lietuvos teismų sistemos pradžia, kokios grandys sudaro Lietuvos teismų sistemą, aptarti svarbiausius teismų sistemos raidos etapų dokumantus ir įstatymus, reglamentuojančius teismų veiklą.
Buvo pastebėta, kad įstatymo reglamentuota teismų sistema turi trūkumų. Reikėtų paminėti dvi pagrindines tuometinės trijų grandžių teismų sistemos problemas. Pirma, tai instancijos praradimo problema. Jeigu byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama apygardos teisme, visais be išimties atvejais buvo prarandama galimybė pateikti kasacinį skundą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!