Lietuvos Respublikos prezidento statusas valdymo funkcijos požiūriu

Lietuvos Respublikos Prezidento statusas yra vienas iš svarbiausių, aktualiausių klausimų tiek Lietuvos konstitucinės teisės istorijoje, tiek šiandieninės Lietuvos valstybės konstitucinėje praktikoje. Jau tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje (ypač ketvirtame XX a. dešimtmetyje) valstybės vadovo statusas buvo tapęs demokratijos realizavimo, visuomenės politinių tradicijų vystymosi kliuviniu. Šiomis dienomis šis klausimas taip pat nemažiau svarbus. Gausios publikacijos spaudoje, politikos bei visuomenės veikėjų pasisakymai, mokslinės konferencijos, o ir pati ekonominė, politinė, socialinė, taip pat moralinė Tautos ir valstybės raida skatina atkreipti dėmesį į Respublikos Prezidento statusą ir ieškoti būdų, kaip Respublikos Prezidento statusas galėtų būti efektyviau panaudojamas sprendžiant įvairias visuomenės ir valstybės problemas.
Nagrinėjant Respublikos Prezidento statusą valdymo funkcijos požiūriu reikia pripažinti, kad valstybės vadovo įgaliojimai šioje srityje yra gana riboti. Tai išplaukia iš to, jog analizuojant Lietuvos Respublikos Konstituciją peršasi išvada, kad Lietuvos valstybė nėra prezidentinė respublika. Vienas iš Lietuvos Respublikos Prezidentų Algirdas Brazauskas savo knygoje „Penkeri prezidentavimo metai. Įvykiai, prisiminimai, mintys“ taip pat rašo, jog „išskyrus užsienio politiką, kai kuriuos valdžių balansavimo saugiklius, Lietuvos Respublikos Prezidento galimybės pateisinti žmonių lūkesčius yra gana ribotos“ [5, p. 70]. Tokiu atveju, neturėdamas pakankamai konstitucinių galių, šalies vadovas gali stengtis paveikti Seimą, Vyriausybę politiniu autoritetu, žmonių pritarimu.
Moksle taip pat pripažįstama Respublikos Prezidento statuso problema. A. Vaišvila mano, jog teisės įgyvendinimo poreikiai reikalauja plėtoti Prezidento instituto vaidmenį bent trimis kryptimis – garantuojant įstatymų kokybę, užtikrinant įstatymų vykdymą ir didinant valdymo aparato atsakomybę bei drausmę.
Galima teigti, kad su Respublikos Prezidentu kaip valstybės institucija susijusi problematika gana žymiai atsispindi moksle. Vis dėlto nei ankstesniosios Lietuvos valstybės gyvavimo metais, nei per daugiau nei dešimt metų po 1990 m. kovo 11 d., išskyrus Pauliaus Vinklerio knygą „Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir įgaliojimai“, dar nebuvo mokslinio darbo, kuriame būtų apžvelgta Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos raida ir jos problematika per visą nepriklausomybės laikotarpį. Šiame darbe taip pat gana išsamiai aptartos Lietuvos Respublikos Prezidento funkcijos viešojo valdymo...

Daugiau informacijos...