Lietuvos teisės istorija – turininga ir įdomi. Besidriekianti per dešimtį amžių, o viduramžiais netgi pasiekusi vieną aukščiausių raidos lygių Europoje. Lietuvos teisė net ilgalaikiais valstybingumo praradimo laikotarpiais, tokiais kaip carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos pavergimai, neprarado gyvybingumo, sugebėjo iš naujo atgimti, nors nepriklausomybės netektys ir trukdžiusios natūraliam valstybingumo ir visuomenės tobulėjimo procesui, dėl ko patirta didžiulių gyventojų kultūrinių, socialinių ir ekonominių išteklių netekčių. Šio referato tikslas yra apžvelgti Lietuvos teisės raidą Rusijos imperijos sudėtyje (XVIII a. pabaiga – XX a. pradžia).
Lietuvos valdymas iki 1863 m.
Lietuva, prieš patekdama Rusijos imperijos valdžion, buvo ne tik vakarietiška valstybė savąja kultūra, bet ir visa politine valdymo sistema, kuri labai skyrėsi nuo Rusijos carų autokratiško valstybės valdymo būdo.
1794 m. rudenį okupuotos Lietuvos administracija buvo sukoncentruota Rusijos karinių institucijų rankose. Jekaterinos II 1794 m. spalio 30 d. įsaku buvo nustatyta nauja okupuotos Lietuvos valdymo struktūra. LDK teritorija padalyta į tris dalis, kurių centrais numatyti Vilnius, Kaunas ir Gardinas. Jų vykdomajai valdžiai turėjo atstovauti imperatorės skiriami karinių korpusų viršininkai, pavaldūs Lietuvos generalgubernatoriui, kuriam priklausė aukščiausia valdžia Lietuvoje. Jo svarbiausioji pareiga buvo jo valdžioje esamoje teritorijoje saugoti absoliutaus monarcho teises, skelbti jo įstatymus ir įsakymus bei prižiūrėti jų vykdymą. Karinių korpusų viršininkai turėjo tapti generalgubernatoriaus ir apskrities valdžios tarpine grandimi. Apskritims turėjo vadovauti pulkų vadai, jiems padėti – komisarai. Gardine buvo numatyta įsteigti Lietuvos vyriausiąją valdybą, vadovaujamą Lietuvos generalgubernatoriaus N. Repnino. Valdyboje turėjo būti keturi skyriai: mokesčių, baudžiamasis, civilinis ir ekonominis, vadovaujami viršininkų.
Minėtu 1794 m. spalio 30 d. įsaku Jekaterina II leido Repninui atkurti Lietuvoje tik pilies, žemės ir magistro teismus, kurie turėjo vadovautis Trečiuoju Lietuvos Statutu ir išėjusiomis po jo Seimo konstitucijomis, bet tik galiojusiomis prieš 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją. Nors įsakas ir netraktavo Lietuvos Rusijos sudedamąja dalimi, tačiau teismai turėjo skelbti nuosprendžius imperatorės vardu. Kartu su šiuo įsaku išleistame manifeste Lietuvos gyventojams buvo pažadėta,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!