XIV a. ir XV a. Europoje vyko ginkluotės kaita. Tesentis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kovoms, tiek vakaruose su Kryžiuočiu ordinu, tiek vygdant žygius į rusėnų žemes rytuose, kur mūšio taktika, kariuomenės veiksmai, kavelerija, ginklai, šarvai skyrėsi nuo Vakarų Europos, lėmė LDK ginkluotės ir ekipuotės vystymasi ir unikalumą..
Pagrindinė ginkluotė buvo šalmas, korpuso šarvai, kalavijas, ietis, kirvis ir skydas, kuris XV a. po truputi nyko atsiradus plokštiniams šarvams. Nors kavalerijoje vis dar buvo naudojamas. LDK kariuomenėje buvo naudojamas savas, išsiskiriančia sava forma, lietuviškasis arba prusiškasis skydas, kurį perimdavo ir savoje ginkluotėje naudodavo patys kryžiuočiai. Populiariausias lietuvių puolamasis ginklas buvo ietis. Lietuviai naudojo lengvą, maždaug 2 m ilgio ietį, kuri gerai tiko ir sviesti, ir kovoti iš arti. Kadangi kalavijas buvo brangus ginklas ir ne kiekvienam įperkamas vis dar plačiai naudojami ir išlieka populiarūs, įvairūs kovos kirviai bei kovos peiliai. Tai pat LDK kariuomenėje buvo naudojamas savas išsiskiriančia sava forma, lietuviškasis arba prusiškasis skydas, kurį perimdavo ir savoje ginkluotėje naudodavo patys kryžiuočiai.
Geriausiai lietuvių imlumą karybos naujovėms rodo tai, kad lietuvių kariuomenėje XIII a. II pusėje prigijo, o XIV a. paplito arbaletas.
XIV amžiaus II pusėje – XV a. I pusėje Vilniuje veikė arbaletų dirbtuvės. Esama duomenų, kad XV a. pradžioje lietuviai jau naudojo padegamas arbaletų strėles.
Lietuvos kariuomenėje prigijus arbaletui, Vokiečių ordinas neteko vieno didžiausių pranašumų, kurio dėka jis lengvai užkariavo Prūsiją ir latvių, kuršių ir estų žemes.
Lietuvių raitelis ginkluotas arbaletu.
XIV a. kito karinių veiksmų pobūdis, svarbiausiu tikslu tapo nebe plėšimas, stengtasi padaryti kuo didesnių nuostolių priešo kariuomenei, jo ūkiui, naikinti pilis. Kryžiuočių ir Livonijos ordinas reguliariai rengdavo niokojamuosius žygius į Lietuvą, lietuviai irgi atsakydavo žygiais į abiejų ordinų valdas (tik tų žygių buvo dvigubai mažiau). XIV a. lietuviai laimėjo Medininkų mūšį (1320), bet pralaimėjo Strėvos mūšį (1348). Kryžiuočių ordinas vis labiau ardė Panemunės pilių gynybinę sistemą, šalia lietuvių pilių statė savas.
Nuolatiniai mūšiai su kryžiuočių...
Šį darbą sudaro 675 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!