LDK teisė iki 1520m.

Žiūrint į valstybės teisės istoriją iš dabartinių pozicijų, t.y. iš tos situacijos, kuri iki dabar formavosi ištisus šimtmečius, labiausiai esama suinteresuotumo atsekti egzistuojančių valstybės ir teisės institutų ištakas ir raidą nuo jų užuomazgos iki įsitvirtinant dabartiniame Lietuvos valstybės modelyje.
Lietuvių tauta savąjį valstybingumą suformavo XIII a. ir, kaip buvo būdinga ano meto valstybėms, sukūrė valstybinį darinį, įvardytą – Lietuvos Didžiojo Kunigaikštystė (LDK), jėga ir diplomatija sujungusį ne tik giminingų padermių (genčių) dalį, bet ir nemažą dalį slavų-ukrainiečių, baltarusių, dalį rusų žemės, dalį moldavų tautos. Kalbant apie Lietuvos valstybės teisės istoriją, būtent pirmiausia ir reikia analizuoti tuos jos raidos momentus ir akcentus, kurie ją, savarankiškai kaupiančią savąją ir perimančią kitų patirtį, atvedė į dabartinį valstybingumo statusą. Lietuvos teisės istorijos raida pradedama nagrinėti nuo LDK teisės ištakų ir teisės įgyvendinimo būdų, apžvelgiant raidos pokyčius, vykusius praeityje ir vykstančius mūsų gyvenamuoju laikotarpiu, bet mažiau dėmesio skiriant kitoms valstybės valdžios ir visuomenės organizacijoms.
Tyrimo objektas. LDK teisė iki 1520 m.
Tyrimo hipotezė. LDK teisės susiformavimas iki 1520 m.
Tyrimo tikslas. Nustatyti LDK teisės pagrindinius bruožus iki 1520 m.
1. Nustatyti LDK teisės šaltinių rūšis.
2. Išanalizuoti LDK teisę ir jos plėtrą.
3. Nustatyti LDK paprotinės teisės ištakas Gedimino diplomatijos dokumentuose (1322-1338m.).
4. Išanalizuoti Pamedės teisyno ir Krėvos akto teisinių padarinių įtaką.
5. 1468m.Kazimiero teisyno įtaka.
6. Išanalizuoti Magdeburgo teisės recepciją ir plėtrą LDK.
1. TEISĖS ŠALTINIŲ RŪŠYS
Kiekvieno visuomeninio reiškinio raida pasižymi kokybiniais pokyčiais, kurių visuma leidžia juos išskirti į tam tikrus laikotarpius, turinčius ir pradžią, ir pabaigą. Šiuo požiūriu Lietuvos valstybės teisinių santykių reguliavimo būdai pagal tų požymių kilmę skirstytini į:
a) paprotinę teisę, kai valstybės valdovo aktuose tik užsimenama, kad bus vadovaujamasi senuoju papročiu kartais net paviešinat jo turinį;
b) rašytinę teisę, kaip valstybės valdovo ar kitos kompetentingos valstybės institucijos akte aiškiai išdėstomas įteisintas senas arba įtvirtintas naujas visuomeninio santykio teisinio reguliavimo turinys ir tvarka.
Atsiradus valstybėje poreikiui naujus besiformuojančius santykius reguliuoti rašytine forma, iš pradžių jie...

Daugiau informacijos...