Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje (1957 m.) laisvas asmenų judėjimas laikomas vienu iš kuriamos bendrosios rinkos svarbiausių elementų. Šalia laisvo kapitalo judėjimo laisvas asmenų (darbo jėgos ir savarankiškai dirbančių asmenų) judėjimas tampa vienu svarbiausių gamybos veiksnių.
Lietuvai pasirašius 2003 metais Europos Sąjungos (toliau – ES) stojimo sutartį ir tapus visateise ES nare po pereinamojo laikotarpio galioja visos su laisvu asmenų judėjimu susijusios nuostatos: Lietuva privalo leisti išvykti darbo jėgai iš šalies teritorijos, o kitos valstybės narės privalo ją įsileisti ir įgyvendinti svarbiausias migruojančios darbo jėgos teises. Šios teisės — tai laisvė atvykti, apsistoti, judėti ir pasilikti be jokios diskriminacijos nacionaliniu (pilietybės) požiūriu.
Laisvas asmenų judėjimas yra viena iš keturių ES laisvių, sudarančių bendrosios rinkos pagrindą. Laisvo asmenų judėjimo principas taikomas ES piliečiams, kurie vyksta į kitą šalį įsidarbinti pagal darbo sutartį, teikti paslaugas ar kurti įmones, taip pat jų šeimos nariams, studentams, pensininkams, kitiems ekonomiškai neaktyviems asmenims. ES sutartis užtikrina šiems piliečiams teisę laisvai kirsti valstybių sienas, apsigyventi, įsidarbinti ar užsiimti savarankiška darbine veikla pagal savo šalyje įgytą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, turėti nacionaliniais įstatymais bei kolektyvinėmis sutartimis garantuotas darbo teises bei sąlygas, gauti reikiamą socialinę apsaugą, balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento bei savivaldybių rinkimuose. Kalbant apie apsigyvenimą ES šalyse, tai vadovaujantis naująja direktyva, kurią valstybės narės privalėjo priimti iki 2006 m. balandžio 30 d., yra supaprastinti administraciniai formalumai. ES piliečiams nebereikės gauti leidimo gyventi gyvenamojoje valstybėje narėje: užteks užsiregistruoti kompetentingoje įstaigoje, o ir tai reikės daryti tik tuo atveju, jeigu taip pareikalaus priimančioji valstybė narė. Direktyvoje buvo palikta nuostata, reikalaujanti, kad ES piliečiai turi vykdyti ekonominę veiklą arba turėti pakankamai išteklių, kad galėtų gyventi kitoje valstybėje narėje. Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai, nepertraukiamai gyvenę šalyje penkis metus, įgyja nuolatinę teisę gyventi, kuriai netaikomos jokios papildomos sąlygos. Tokia nuolatinio gyvenimo teisė yra Europos pilietybės išraiška, leidžianti ES piliečiams, užmezgusiems stiprius ryšius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!