Kuršių nerija – 98 km. sausumos juosta tarp Baltijos Jūros ir Kuršių marių, susiformavo daugiau nei prieš 5000 metų. Plačiausia vieta ties Bulvikio ragu (apie 4 km), siauriausia į šiaurę nuo Šarkuos (apie 400 m). Bendras plotas – apie 180 km2. Aukščiausias taškas – Vecekrugo kopa (apie 67,2 m). Nuostabaus grožio kraštas nesuliginamas ne su vienu Lietuvos kampelių. Joje dominuoja amžini konkurentai – smėlis, jūra, miškas. Bėgant amžiams šį kova buvo labai permaininga, smarkiai varginusi čia gyvenusius žmonės, tačiau pustomo smėlio ir augmenijos priešprieša ilgainiui suformavo unikaliu gamtos grožiu pasižyminčia nerija, kuri istoriniuose šaltiniuose Kuršių Nerija (neria curoniensis).
Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Smėlio kopos su reta augmenija, pajūrio miškas su šimtmečiais medžiais ir žmonių rankomis sodintomis kalnapušėmis, balto smėlio paplūdimiai, gražiai ir skoningai tvarkoma miesto infrastruktūra.
KURŠIŲ NERIJOS SKERSINIS PJŪVIS.
2. Apsauginis kopagūbris.
5. Didysis Neringos kopagūbris
6. Kuršių marios
Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementai dėsningai išsidėstę vakarų – rytų kryptimi.
2
KURŠIŲ NERIJOS SVARBIAUSIAS EKOSISTEMAS
Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke auga apie 900 augalinių rūšių. Iš kurių 31- įrašytos Į Lietuvos Raudonąją knygą.
70 proc. nacionalinio parko sausumos teritorijos užima miškai (6852 ha).
Daugiau kaip pusė medynų – sodinti žmogaus.
Spygliuočių miškai (80 proc.)
Paprastoji pušis (Pinus silvestris) sudaro 53 proc.
Kalninė pušis (pinus montana) 27 proc. Ja pajūrio smėlynuose pradėjo veisti dar 1850 metais. Jos tėvynė vidurio ir Europos kalnai. Palankesnėmis sąlygomis kalninė pušis išauga iki 10 metru, o kopų viršūnėse vos 1 metro aukščio. Užpustyta smėlio ji dar kelis metus sugeba žaliuoti.
Nacionalinio parko teritorijoje auga:
Medynai
Bankso pušys. (pinus banksiana Lamb. )
Juodoji pušys. (pinus nigra)Veimutinė (pinus strobus L.)
Murėjos pušys. (pinus murrayana)
Kryminė pušys. (pinus palasiana)
Jos paplitusios mažomis grupėmis ir didesnių plotų neužima.
Eglynai užima 68 ha.
Paprastoji eglė. (picea abies)
Baltoji eglė. (picea glauda)
Digioji eglė. (picea pungens)
Kiti spygliuočiai
Paprastasis kadagys (juniperus communis)
Europinis kėnas (abies alba)
Pilkasis kėnas (abies concolor)
Europinis maumedis (larix decidua)
Pilkoji pocūgė (pseudotsuga caesia)
Lapuočių miškai užima apie 20 proc. sausumos.
Daugiausiai tai natūraliai nerijos palvėse...
Šį darbą sudaro 4206 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!