Per kelis paskutinius dešimtmečius pasaulyje įvyko didelės permainos, iš kurių viena – globalizacija, dėl kurios vyksta žmonijos susivienijimas politinėse bei ekonominėse sistemose, siekiant pašalinti šalių sienas ir sudaryti sąlygas dalintis savo talentais bei pasiekimais. Dabar pasaulis yra tapęs vientisa rinka, kurioje daiktai ir patarnavimai yra dalijami bei keičiami bet kur.
Nepaisant teigiamų globalizacijos rezultatų, negalima nepastebėti taip pat ir nemažų problemų, kurios atėjo su šiuo procesu. Globalizacija domisi technologija, bet neskiria dėmesio kultūrai, sėkmingo bendravimo tobulinimui. Deja, šis reiškinys ateityje gali suvienodinti kultūras, sunaikinti tautas ir sukuti žmonijos tautą, kuri gal ir kalbės viena kalba, tačiau pati bus bespalvė ar amorali.
Tai reiškia, kad norėdamas išvengti tokių pasekmių, kiekvienas mūsų turi pažinti ir suvokti tarpkultūrinio bendravimo subtilybes, t.y., visų pirma susipažinti su komunikacijos mokslu, visų antra – kultūrinį švietimą priimti kaip doktriną, be kurios sėkminga tarpkultūrinė komunikacija apskritai nėra galima. Taigi veiksmingos žinios apie kitų kultūrų pagrindinius bruožus ir vertybes sumažins nemalonius netikėtumus, tokius, kaip, pavyzdžiui, kultūrinį šoką, iš anksto suteiks įžvalgos ir padės sėkmingai bendrauti su tų tautų atstovais, su kuriais anksčiau turėjome sunkumų.
Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kultūros įtaką komunikacijos procesui ir jo sėkmei. Darbo tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė.
1.Aptarti tarpkultūrinės komunikacijos sampratą.
2.Išnagrinėti, kokią įtaką sėkmingai tarptautinei komunikacijai turi protokolo išmanymas.
3.Išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia nesėkmingą komunikaciją.
4.Išanalizuoti, kokius įgūdžius dera ugdyti, kad komunikacija pavyktų.
Darbą sudaro trys dalys, kurių pirmojoje aptariama, kas yra komunikacija bei kultūra ir tik tada - kaip formuluojama tarpkultūrinės komunikacijos sąvoka. Išsiaiškinus tai, trumpai aprašoma tarpkultūrinės komunikacijos kilmė, paminimi žymiausi ir įtakingiausi tyrėjai, taipogi jų darbai. Tada, pasitelkus žymaus sociologo G. Hofstede idėją, kad kultūras reikia nagrinėti trimis lygmenimis, jie trumpai išvardijami ir aptariami. Galiausiai pristatomas pačių kultūrų suskirstymas pagal bendrus bruožus ir padaromos trumpos išvados.
Antrojoje dalyje aptariama, kas yra sėkmingas bendravimas, nuo ko jis priklauso (protokolo ir etiketo sąvoka, jų ryšys), pristatomos kelios pagrindinės tarptautinio bendravimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!