Dramatizmas. Išorinis konfliktas, kurio pagrindas – skirtingos moralinės nuostatos ir idėjos. Konfliktas sprendžiamas Dievo ir dieviškumo naudai. Dvasinio tobulėjimo idėja.
Santykis su laiku. Mistinis laikas, duotas Dievo, todėl amžinas. Dievas sukūrė pasaulį ir laiką iš nieko. Laikas – tai linija, turinti pradžią ir pabaigą.Visuomeninis, buitinis laikas (liaudinė, riterinė, miestelėnų literatūra).
Santykis su aplinka. Žmogaus ir sudievintos aplinkos sąveika. Ne materiali realybė, o idealybė. Žmogaus likimą lemia Dievo valia. Pasaulį ne keisti, tobulinti, o jį vertinti, pažinti.
Kiti estetikos principai. Išaukštinti žmogaus asketizmą ir kentėjimą. Kurti meeną, kuriame išryškėtų ne daiktiškoji, o dvasinė – aukščiausioji idėja, amžina, nekintama tvarka ir pastovumas. Individas – luomo atstovas, jo veikla griežtai reglamentuojama.Liaudinė kryptis. Feodalinės ir krikščioniškosios ideologijos atspindžiai. Ryški kolektyvinė savimonė. Idealizuoti herojai. Pastangos psichologiškai pagrįsti veikėjus ir kovos epizodus. Tarnavimas ir ištikimybė tėvynei, karaliui, religijai.Bažnytinė literatūra. Sudvejinto pasaulio modelis, scholastiniai ginčai. Dievo baimė, asketizmas (kūniškojo gyvenimo niekinimas). Piligrimų gyvenimo aprašymai, šventųjų regėjimai. Charakteriai – idėjų ruporai. Riterinė literatūra. Didžiausia vertybė – garbė, tarnyba siuzerenui ir ištikimybė. Garbingas žodžio laikymasis, drąsa, riteriškumas. Kurtuazinės meilės etika, avantiūros (nuotykio) motyvas, fantastikos elementai. Pagarba moteriai kaip asmenybei. Lemties ir atsitiktinumo problema. Riterio idealas.
Miestelėnų literatūra. Žmogaus laisvė – cecho (korporacijos) ribose, smerkiamas perėjimas iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą, laikomasi griežtos hierarchijos. Žmogaus dorovė – ne jo originalumas, o atvirkščiai – maksimalus įsiliejimas į korporaciją, dieviškąją tvarką. Satyrinė didaktinė dvasia.
Stiliaus bruožai. Alegorinis vaizdų pobūdis, fantastiškumas. Didingumas. Hiperbolizacija. Vaizdingumo primityvumas. Satyriškumas, komiškumas, didaktiškumas. Dėmesys lyrinio bei satyrinio žanro formai.Žanrai. Herojinis epas, riterinis romanas, lyrikos žanrai, drama (mirakliai, misterija, moralitė, soti, farsas).Atstovai. Kretjenas de Trua, Tomas Akvinietis, Dantė, F. Vijonas. Architektūros paminklai: gotikinės Šiaurės Prancūzijos katedros (Paryžiaus katedra), Perkūno namai Kaune, Šv. Onos bažnyčia Vilniuje.
Dramatizmas. Pradžioje harmonija, vėliau – stiprėjantis vidinis dramatizmas. Herojaus susidūrimas su išorine aplinka – jo jaausmų, prigimties ir visuomenės nuomonės, tam tikro elgesio normų konfliktas sprendžiamas arba kolektyvo, arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!