Viduramžiai truko daugiau nei tūkstantį metų, todėl gana sunku apibūdinti atskiros religijos įtaką visuomenei nedidelės apimties mokslinio referato rėmuose. Ankstyvaisiais viduramžiais žmonių sąmonėje formavosi tai, ko labiausiai trūksta ir šiandieninei visuomenei – tikėjimas. Tikėjimas viduramžiškai visuomenei suteikė vilties, nurodė gyvenimo tikslus, kad būtų išvengta didžiausių gyvenimo blogybių. Pačios krikščionybės bei jos tarnų darbas buvo milžiniškas, tačiau buvo nuolat įtakojamas pasauliečių, kurie vardan materialinės gerovės buvo linkę paaukoti svarbiausią gyvenimo tikslą – tikėjimo pažinimą. Šio darbo komplikuotumą to laikotarpio sąlygomis įtakojo daug veiksnių, kuriuos trumpai bandysiu aptarti.
Savo darbe nusprendžiau daugiausia remtis dviem savo srities specialistais: Georges Duby bei Johan Huizinga. Abu jie laikomi vienais iš labiausiai gerbiamų XX a. istorijos mokslo tyrinėtojų. Georges Duby – estetikos tyrinėtojas, Johan Huizingos pažiūros ir minčių apie krikščionybės vaidmenį žmonių pasaulyje viduramžiais dėstymas man atrodė gana objektyvus. Skirtingi autoriai aptaria mano nagrinėjamą temą, tačiau kiek iš kitokių perspektyvų.
Savo darbe dar remsiuosi dviem autoriais, kurių veikla susijusi su mano nagrinėjamu laikotarpiu bei tema. Vienas – J.Le Goff - viduramžių istorijos specialistas, kitas - R.Heilbroner – filosofas-ekonomistas. Pastarojo pateikiama versija apie to meto krikščionybės formuojamą mąstymą gan subjektyvi, tačiau turint omenyje autoriaus patirtį ir indėlį į mokslą, ją nutariau išdėstyti su savo interpretacija.
Viduramžių pasaulyje krikščionybė buvo viena iš pagrindinių visuomenę vienijančių ramsčių. Svarbiausiu tikslu laikytas ne tik Dievo tikėjimo skleidimas, tačiau pirmiausia žmonijos suvienijimas į bendrą krikščionišką šeimą. Žmonių mąstyseną viduramžiais krikščionybė galėjo nesunkiai įtakoti, kadangi visuomenė buvo palaužta nuo ją nuolat varžančių feodalizmo pančių. Pasak G.Duby, feodalinėje visuomenėje suskirstymas į luomus aiškintas kaip natūralus dalykas, esą “nuo pat susikūrimo Dievas kiekvienam žmogui skyrė vietą, tam tikrą padėtį, suteikusią jam tam tikras teises ir apibrėžusią jo paskirtį nuosekliai kuriamoje Dievo karalystės sandaroje.”1 Mano nuomone, toks teiginys neatspindėjo tikros krikščioniškos visuomenės modelio, kadangi tai buvo pasauliečių valdovų sukurta teorija.
Žmonėms reikėjo tikro tikėjimo šaltinio. Tik krikščionybės skelbiamos tiesos galėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!