Krėvos sutartis (1385m.) ir jos teisinis įvertinimas

REFERATAS
KAUNAS, 2006
Planas
1. Įžanga………………………………………………………………….…..
2. Dėstomoji dalis…………………………………………………...
2.1. LDK ir Lenkijos karalystė iki Krėvos sutarties sudarymo
2.2. Pagrindinės Krėvos sutarties priežastys
2.3 Krėvos sutartis ir jos padariniai
2.4. Teisinis Krėvos sutarties įvertinimas
3. Išvados...………………………………………………………………….
Naudota literatūra….….…………………………………………………
Įžanga
Pačioje istorijoje, prieš daug šimtų metų įvykusioje praeityje, nieko negalima pakeisti, kas jau yra atsitikę, tas jau nekoreguojama1. Iš tikrųjų Lietuvos istorijoje užfiksuota daug svarbių faktų, pakeitusių lietuvių tautos likimą. Nuo senų laikų lietuviai sudarydavo su kitomis žemėmis, valstybėmis įvairias sutartis, kurios vaidino svarbų vaidmenį sprendžiant valstybinius klausimus.
Savo darbe pakalbėsiu apie Krėvos sutartį, sudarytą 1385m. rugpjūčio 14d. Krėvoje tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) ir Lenkijos.
Šios temos aktualumą nulėmė tai, kad iki pat šių dienų trunka aktyvi diskusija dėl Krėvos sutarties reikšmės įvertinimo dviejų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijoje. Lenkijos istorikai šią sutartį pavadino Krėvos unijos aktu, o tai reiškia, kad šiuo dokumentu buvo įteisinta Lietuvos inkorporacija į Lenkijos karalystės sudėtį. Tai esminis Lietuvos valstybingumo istorijos klausimas. Tačiau reikia pažymėti, kad vis daugiau istorikų pripažįsta, jog 1385m. aktas, kurio svarba Vidurio – Rytų Europos regionui yra visuotinai pripažįstama, nebuvo joks lenkų – lietuvių unijos aktas. Tai tebuvęs vienašališkas Jogailos piršlybų dokumentas, kuriuo jis patvirtina pažadus duotus Budoje, o taip pat tapimo Lenkijos karaliumi, kai priims krikštą ir ves Lenkijos karalaitę Jadvygą, sąlygas.2
Mano darbo tikslas yra atskleisti, kokios pagrindinės priežastys lėmė Krėvos sutarties sudarymą, kuo ši sutartis buvo naudinga lietuviams, taip pat kokia teisinė sutarties esmė. Savo darbe pabandysiu šiuos klausimus trumpai aptarti.
2.1. LDK ir Lenkijos karalystė iki Krėvos sutarties sudarymo
Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė nusistovėti lietuviams įsitvirtinus Voluinėje, o lenkams – Haliče. 1382m. pabaigoje mirus Liudvikui Didžiajam, Liubartas nuniokojo nemažą Lenkijos plotą, tuo dar sustiprindamas savo padėtį Voluinėje. Liudvikas Didysis sūnų nepaliko, todėl Lenkijos diduomenė, 1384m. rudenį pripažinusi įpėdine jo dukterį Jadvygą, siekė ją naudingai ištekinti. Pretendentų į Jadvygos ranką atsirado ne vienas, tačiau lenkų didikai pasisakė už Jadvygos vedybas su...

Daugiau informacijos...