Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvos Statutuose

VILNIUS 2006 m.
TURINYS
ĮVADAS..............................................................................................................2
1.Lietuvos įstatymai ir statutas............................................................................3
2.Naujos Statuto laidos…………………………………………………………4
3.Lietuvos Statutų skirtumai …………………………………………………...4
4.Statuto reikšmė ………………………………………………………………5
5.Teismų reforma ……………………………………………………………...6
6.1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos projektai…………………………….6
7.Gegužės 3-osios seimo sesija…………………………………………………7
8.1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos sandara……………………………...7
IŠVADOS ...........................................................................................................9
LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………10
ĮVADAS
Lietuvos Statutas remiasi senovės lietuvių papročių teise, vėlesniais kunigaikščių įstatymais. Į jį buvo įtraukta lenkų, vokiečių ir rusų teisės įstatymai, taip pat romėnų Justiniano kodekso dalys. Lietuvos Statutas teisiškai įtvirtino visuomeninės ir valstybinės santvarkos pagringus, kai kurių valstybės valdymo ir teismo organų sudarymo principus, sudėtį ir prerogatyvas. Bajorijai tapus reikšmingesne, imta reikalauti kad teisės būtų surašytos. Tai buvo daroma tik tam tikruose dokumentuose, kurie buvo vadinami privilegijomis.Tokiuose dokumentuose buvo surašomos tam tikros viso krašto bajorijos teisės, kartais tik kurios nors vienos srities, o kartais jose būdavo surašomos net atskirų šeimų ar asmenų teisės.
Pirmas Lietuvos Statutas buvo kodifikuojamas nuo 1522 m. iki 1529 m., tai yra net 7 metus.Antrasis Statutas buvo kodifikuojamas 15 metų ir priimtas 1566 m., o Trečiasis pradėtas kodifikuoti 1569 m. ir tai truko net 20 metų.
2
1.Lietuvos įstatymai ir Statutas
Pirmieji Lietuvos įstatymai nebuvo rašytiniai,gyvenimas buvo tvarkomas pagal papročių teisę, kurios reikėjo laikytis visiems, tiek valdovamas, tiek ir gyventojams. Didžiojo Kunigaikščio valdžia buvo absoliuti ir jisai daugeliu atvejų galėjo elgtis kaip tinkamas. Kai bajorija tapo reikšmingesnė, tuomet ėmė reikalauti kad teisės būtų surašytos. Tai buvo daroma tik tam tikruose dokumentuose, kurie buvo vadinami privilegijomis.Tokiuose dokumentuose buvo surašomos tam tikros viso krašto bajorijos teisės, kartais tik kurios nors vienos srities, o kartais jose būdavo surašomos net atskirų šeimų ar asmenų teisės. Privilegijos buvo suteikiamos visiems išskyrus tik valstiečius, nes jie buvo priklausomi nuo kunigaikščio , bajorų ar dvasininkų, tai yra nuo tų, kuriems priklausė dvarai. Laikui bėgant privilegijų prisirinko labai daug, jos buvo labai nevienodos ir daug kuo skyrėsi viena nuo kitos.
Tai sudarė labai dideles painiavas teismuose, buvo labai sunku juose atsirinkti. Tam kad išvengti painiavos buvo nuspręsta viską suvesti...

Daugiau informacijos...