Komunalinių atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas

LR Konstitucijos 54 str. skelbia: “Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.” Taigi tokios valstybės veiklos krypties pagrindinis tikslas- užtikrinti LR gyventojų teises į sveiką ir švarią aplinką. Tokį patį tikslą įtvirtina ir “Aplinkos apsaugos įstatymo” 2 str. Svarbu pabrėžti, jog “Aplinkos apsaugos įstatymo” pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai. To paties Konstitucijos straipsnio 2 dalis sako, kad “įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją”. Ši konstitucinė nuostata yra viso ekologinio teisinio reguliavimo pagrindas priimant teisės aktus, reglamentuojančius visuomenės veiklą, siekiant išvengti kenksmingo poveikio aplinkai.
Atliekų tvarkymas – viena aktualiausių aplinkos apsaugos problemų. Todėl būtina imtis priemonių mažinti atliekų susidarymą, tvarkyti jau susidariusias.
Kiekvienam gyventojui per metus tenka 384 kg. atliekų. Išsivysčiusiose šalyse tenka žymiai daugiau - 1989 kg. (JAV, 839 kg. (Olandija). Per metus į aplinką išmetama virš 6 000 000t nepavojingų atliekų ir 200 000t pavojingų atliekų.
Daug institucijų įgyvendina valdymą atliekų tvarkymo srityje: pradedant Vyriausybe, baigiant savivaldybe.
Seimas. Aplinkos apsaugos valdymo organizacinė struktūra yra grindžiama nuostata, kad bendrąjį vadovavimą aplinkos apsaugai visos valstybės mastu vykdo įstatymu leidžiamosios valdžios institucija. Tokia institucija pagal LR Konstituciją yra LR Seimas. Seimas, savo sesijose svarstydamas svarbiausius aplinkos apsaugos klausimus ir formuodamas valstybės aplinkos apsaugos politiką, priima aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo įstatymus, nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos kryptis, tvirtina aplinkos apsaugos strategiją.
4) reguliuoja gaminių, taros gamybą, importo tvarką;
5) gali riboti, uždrausti gamybą, prekybą tokių gaminių, kurie sukelia didelį užterštumą.
Svarbios funkcijos tvarkant atliekas, o jų tarpe ir komunalines atliekas, tenka Aplinkos Ministerijai, nes ji reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Be to Aplinkos ministerija koordinuoja...

Daugiau informacijos...