Įvada į makroekonomiką

Ekonomikos teorijoje skiriamos dvi dalys: mikroekonomika ir makroekonomika. Šie žodžiai kilę iš graikų kalbos: mikro – “mažas”, o makro – “didelis”.
Mikroekonomika susijusi su konkrečiais ekonominiais vienetais, su detalia įvairių ekonominių vienetų analize. Mikroekonominė analizė būtina, kad mes iš arčiausio atstumo pamatytume kai kuriuos labai specifinius komponentus mūsų ekonominės sistemos. Vaizdžiai tariant mes čia tyrinėjame atskirus medžius, o ne mišką.
Mikroekonomika – nagrinėja atskirų konkrečių rinkų funkcionavimą, išteklių ir pajamų paskirstymo problemas, atskirų individų elgesį skirtingose rinkose, perkant – parduodant produktą, bei to elgesio pasekoje produkto kainos nusistovėjimo (susidarymo) procesą. Būtent kaina ir yra pagrindinis atsakymas į svarbiausius anksčiau išvardintus mikroekonomikos klausimus.
Pagrindinis mikroekonomikos tikslas – pasinaudojant individualių ekonominių santykių subjektų elgsenos teorija, nustatyti kokios bus šios elgsenos pasekmės bei rezultatai įvairiose rinkose.
(Primename, kad mikroekonomikos objektai tai:
1) namų ūkis – tai žmonių, kurie bendrai naudoja turimas pajamas, turi bendrą nuosavybę ir kartu daro ekonominius sprendimus, grupė. Namų ūkis gali būti sudarytas ir iš vieno asmens. Namų ūkiai teikia gamybos veiksnius verslo organizacijoms, gauna pajamas, kurias išleidžia prekėms ir paslaugoms pirkti. Mikroekonominiuose modeliuose namų ūkis stengiasi maksimizuoti pasitenkinimą gaunamą iš vartojimo, kurį ekonomistai vadina naudingumu;
2) firmos – antrasis pagrindinis mikroekonominės analizės objektas. Firmos perka namų ūkių siūlomus gamybos veiksnius, panaudoja juos prekėms ir paslaugoms pirkti. Firmos mikroekonominiuose modeliuose stengiasi priimti tokius sprendimus, kad galėtų maksimizuoti pelną;
3) mikroekonomika taip pat nagrinėja vyriausybės organų, tokių kaip seimas, parlamentas ar kongresas, teismų, reguliavimo įstaigų veiklą. Vyriausybės organai atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje, daro įtaką firmų bei namų ūkių funkcionavimui;
4) rinka; mikroekonimikos tyrinėtojus domina ne tik namų ūkių, firmų bei vyriausybės įstaigų funkcionavimas ir veiksmai, bet ir kaip jų veikla yra koordinuojama ekonomikoje).
Makroekonomika – ekonomikos teorijos dalis, mokslas apie visumos individualių sprendimų koordinavimą decentralizuotoje rinkoje (visoje ekonomikoje) ir šių sprendimų galimų neigiamų pasekmių ekonomikai – cikliško ekonomikos vystymosi ( nedarbo ir infliacijos), ekonomikos augimo nebuvimo bei neigiamo mokėjimo balanso...

Daugiau informacijos...