Naujieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) ir Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) pakeitė ilgą laiką vyravusią įrodymų sampratą, kurios ištakos buvo feodalinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) teisė. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra siekia apibendrinti Lietuvos įstatymų leidybos istorinę patirtį ir atskleisti galiojančios teisės ištakas. Šie tyrimai yra vienas iš katedros mokslinės veiklos prioritetų. Nesusipažinus su feodaline įrodymų samprata ir hierarchine įrodymų sistema vargu ar įmanoma suvokti daugelį kitų viduramžių teismo proceso institutų. Mokslo darbų LDK teismo proceso problematika apskritai nedaug, o įrodymų sistema yra vienas iš mažiausiai tyrinėtų klausimų. Specialiųjų publikacijų šia tema Lietuvoje nėra. Monografijose, straipsniuose ir Lietuvos teisės istorijos studijose išvardijamos (dažnai net neišsamiai) įrodymų rūšys, kartais trumpai aptariama įrodinėjimo specifika nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas. Tačiau už tyrimo ribų lieka tuometė įrodymų samprata ir ypač jų hierarchija,t. y. įstatymų leidėjo nustatyta skirtingų rūšių įrodymų teisinė vertė, kuri yra tuomet viešpatavusios formalių įrodymų teorijos kertinis akmuo. Mūsų straipsnio tikslas – pašalinti minėtą spragą Lietuvos istorinėje teisės literatūroje.
1434 m. gegužės 6 d. privilegijoje LDK feodalams didysis kunigaikštis pažadėjo nebausti feodalų pagal įtarimą, slaptą ar viešą įskundimą [5, p. 119–121]. Tai reiškia, kad teisiamojo kaltė turi būti įrodyta, o tam reikia įrodymų ir teisiškai nustatytos įrodinėjimo procedūros. Siekimas atskleisti tiesą ir nubausti asmenį pagal jo kaltę skiria teisingumą nuo susidorojimo su skriaudėju. Minėta teisės nuostata yra mūsų tyrimo pradinis taškas, su išlyga, kad teismas ir teisingumas egzistavo feodalinėje Lietuvos valstybėje nuo pat jos susidarymo, o 1434 m. Privilegija yra tik seniausias išlikęs šios nuostatos užrašas. Lietuvos Statutuose, privilegijose ir kituose išlikusiuose LDK teisės šaltiniuose nėra įrodymų sąvokos apibrėžimų, tokių kaip galiojančio BPK 20 straipsnis. Pagal pastarąjį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar tokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!