Informacinės technologijos. Išsami teorinė medžiaga

Informacija – mokslinės, visuomeninės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba žiniasklaidos priemonėmis (per spaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuterių tinklus). Tai yra žinios, išreikštos žmogaus lengvai suvokiamu būdu. Duomenys – formalizuotas informacijos vaizdinys, tinkamas perduoti kitiems, suvokti ir apdoroti. Tai yra žinios, turinčios matematinę išraišką. Tai informacija, paruošta apdorijimui. Informacijos apdorojimas – tai metodai ir būdai, kuriais: • Informacija matematizuojama, paverčiant ją duomenimis; • Tada tie duomenys perdaromi, apdorojami; • Pakeisti duomenys pateikiami kaip informacija, kuri jau yra nauja arba kitaip pateikta. Informacijos skirstymas: • Pagal apdorojimo periodus informacija gali būti pradinė, tarpinė ir rezultatinė. • Pagal sprendžiamų uždavinių rūšis informacija gali būti operatyvi, uždara, komercinė, mokslinė, ekonominė ir t.t. • Pagal reikšmę – teisinga, klaidinga, visa, ne visa, prieštaringa, nereikalinga ir pan. • To paties pavadinimo informacija gali atitikti kelis rūšiavimo kriterijus. Informacijos charakteristikos: • Informacija priklauso galutiniam naudotojui; • Informacija reikalauja tam tikro kompiuterinio apdorojimo lygio; • Informacija gali būti išreikšta tam tikromis, konkrečiomis matematinėmis konstrukcijomis. • Galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis kompiuteriu apdorojamą informaciją. Informacijos apdorojimo lygiai: 1. Kompiuterinis informacijos apdorojimas informacijos nekeičia, kompiuteris naudojamas kaip fizinis įrankis žmogaus darbui tobulinti. 2. Naudotojui pateikiama kito naudotojo informacija, apdorojant ją kitam naudotojui reikiama forma. 3. Informacijos apdorojimo rezultatas yra nauja informacija, kuri išreiškiama skaičiais, žodžiais, simboliais, kodais ar pan. Informacijos pateikimo formos: • Lentelė – bet kuriam naudotojui įprasta, dažnai sutinkama praktikoje. • Lentelėmis pateikiamą informaciją nesunku transformuoti į matematinę konstrukciją – reliacines aibes. • Reliacinių aibių naudojimas tikslingas dėl to, kad aibės turi išvystytą fundamentinį matematinį aparatą, kuris naudojamas transformuojant informaciją į duomenis. Algoritmas - nuorodų ir taisyklių visuma, kuri naudojama apdorojimo procese, kad iš pradinių duomenų būtų gaunami duomenų apdorojimo rezultatai. Programa - duomenys, kurie skirti duomenų apdorojimo komponentams valdyti ir algoritmui įvykdyti. Kompiuteriniais duomenimis laikomi duomenys, turintys tokią struktūrą ir išraiškas, kokias gali įsiminti kompiuterio atminties įtaisas. Duomenų sankaupa – įvardintas duomenų darinys, kai nėra svarbu, ar nagrinėjami duomenys yra failas, masyvas, laukas ar rinkinys. Duomenų sankaupos • Bet kokios duomenų sankaupos gali būti surastos ir pateiktos apdoroti, jeigu žinomi tų duomenų struktūrų adresai. • Duomenų struktūrų adresai – tų struktūrų pirmųjų baitų adresai kompiuterio atmintyje. • Duomenų struktūrų adresai – dvejetainiai kompiuterio atminties adresai, kurie vadinami absoliučiais adresais. Įrašų formatai • Vienoje duomenų sankaupoje esančių įrašų pagrindinis skirtumas – pastovus arba kintamas jų ilgis. • Tai reiškia, kad tą pačią duomenų sankaupą gali sudaryti arba pastovaus, arba kintamo ilgio įrašai, skaičiuojant simboliais arba baitais. Baitas - mažiausia adresuojama atminties ląstelė. Pirmojo baito adresas dažniausiai yra nulis, o paskutiniojo baito adresas yra sveikasis skaičius n, kuris rodo atminties talpą, arba didumą. Duomenų įrašas – duomenų sankaupos elementas, kurio vidinių dalių duomenų tipai gali būti skirtingi. Duomenų masyvas – įvardyta vienodo tipo duomenų aibė, kurios elementai identifikuojami indeksais. Duomenų failas (rinkmena) – identifikuota logiškai ar (ir) fiziškai susietų įrašų aibė. Duomenų laukas – duomenims skirta bet dar neužpildyta atminties dalis. Duomenų rinkinys - duomenų lauką sudaranti tam tikra įrašų aibė, pateikta ne taip, kaip duomenų masyve, faile. Duomenų struktūrų adresai paprastai būna duomenų struktūrų pirmųjų baitų adresai kompiuterio atmintyje. Bet kokios duomenų sankaupos gali būti surastos ir pateiktos apdoroti, jeigu žinomi tų duomenų struktūrų adresai. Vienoje duomenų sankaupoje esančių įrašų pagrindinis skirtumas – pastovus arba kintamas jų ilgis. Įrašai pastovų ilgį gali turėti natūraliai. Tai reiškia, kad tam tikri duomenys turi vienodą simbolių skaičių. Natūraliai pastovaus ilgio įrašai gali būti pavaizduoti taip: B1 B 2 B 3 B 4 1 įrašas - abc 22 366 481 2 įrašas - bcd 93 661 121 3 įrašas - cde 41 332 101 ---------------------------------- Kartais duomenis reikia dirbtinai padaryti pastovaus ilgio. Pirmiausia nustatomas kiekvieno įrašo duomens maksimalus ilgis. Tada, kad būtų gautas maksimalus duomens ilgis, jo pradžioje (dažniausiai apdorojant skaičius) arba pabaigoje (dažniausiai apdorojant tekstinius duomenis) papildomai įrašomi specialūs duomens ilginimo simboliai. Dažniausiai tokie simboliai būna protarpiai (└┘). Dirbtinai sudaryti pastovaus ilgio įrašų duomenys: B1 B 2 B 3 B 4 1 įrašas - ab└┘ └┘2 └┘66 481 2 įrašas - b└┘└┘ 93 661 121 3 įrašas - cde 41 └┘└┘2 101 -------------------------------------- Taip pat dirbtinai pastovų ilgį galima sudaryti ir nustatant maksimalų įrašų ilgį ir kiekvieno įrašo pabaigą užpildant protarpiais: B1 B 2 B 3 B 4 1 įrašas - ab 2 66 481 └┘└┘└┘ 2 įrašas - b 93 661 21 └┘└┘└┘ 3 įrašas - cde 41 2 101 └┘└┘ ---------------------------------------- Pastovaus ilgio įrašai trimis pateiktais atvejais kompiuterio atmintyje atrodytų taip: 1. abc∪22∪366∪481bcd∪93∪661∪121cde∪41∪332∪101... 2. Įrašo duomenis ir šiuo atveju visada skiria protarpis: ab∪∪∪2∪∪64∪453c∪∪∪34∪686∪∪33def∪43∪∪∪1∪961... 3. ab∪2∪66∪481∪∪∪c∪34∪686∪33∪∪∪def∪43∪1∪961∪∪... Sudarant kintamo ilgio įrašus, duomenys vieni nuo kitų skiriami tarpais, o įrašai vieni nuo kitų skiriami specialiu įrašo pabaigos ženklu. Kintamo ilgio įrašai galėtų būti pavaizduoti taip: ab∪2∪64∪481/c∪34∪686∪33/def∪43∪1∪961/... Pastovaus ilgio įrašų privalumai: ◦ Ieškant ir peržiūrint visus įrašus iš eilės, juos lengva rasti, nes kiekvieno pradžia yra už vienodo baitų skaičiaus; ◦ Suradus klaidingą įrašą, jį lengva pakeisti teisingu įrašu. Pastovaus ilgio įrašų trūkumai: ◦ Neracionaliai naudojama kompiuterio atmintis; ◦ Jų maksimalus ilgis gali keistis: jeigu ilgis sumažėja, tai dar neracionaliau naudojama kompiuterio atmintis, jeigu padidėja, tai gali sutrikti normalus uždavinių sprendimas. Kintamo ilgio įrašų privalumai: ◦ Racionaliau naudojama kompiuterio atmintis, t.y. neturi pastovaus ilgio įrašams būdingų trūkumų; Kintamo ilgio įrašų trūkumai: ◦ Būtinas skiriamasis ženklas tarp įrašų (/); ◦ Jeigu pataisyto įrašo ilgis mažesnis už pradinį, tai duomenų sankaupoje susidaro tam tikros „skylės“, jeigu ilgesnis – tai būtinas duomenų postūmis; ◦ Ieškant naujo įrašo, jo ilgį kaskart reikia nustatyti programiniu būdu. Vienu iš universalių įrašų pateikimo būdų gali būti reliacinė aibė, turinti išraišką

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!