Pinigai egzistuoja nuo seniausių laikų. Jie atsirado iškilus būtinybei atsiskaityti už skirtingos vertės prekes bei poreikiui kaupti ne prekes, o mainais už jas gaunamas gėrybes kompaktiškesniu, bet tuo pat metu ir visuomenėje aiškiai suprantamu išskirtinumo, būdu.
Tobulėjant civilizacijai, tobulėjo ir žmogaus sąmonė bei prabangos supratimas.
Jei pirmykštėje visuomenėje pinigų, kaip universalios atsiskaitymų priemonės vaidmenį puikiausiai galėjo atlikti tai, ko labiausiai buvo stingama viename ar kitame regione (druska), tai vėliau pinigai tapo daugiau simboline turto išraiška, kurią buvo priimta daryti iš tauriųjų metalų- aukso, sidabro. Tokiu būdu šie metalai tapo oficialiu prabangos sinonimu- kuo jų turėta daugiau, tuo žmogus turėjo būti turtingesnis.
Tačiau turtingumas negalėjo būti begalinis- pinigus reikėjo kažkur išleisti. Tačiau jie didėjo, noromis nenoromis atsirado poreikis pasirūpinti pinigų investicija- terminuotu pinigų paskolinimu kitam asmeniui už šią paslaugą gaunant daugiau pinigų nei buvo paskolinta. Po truputį tai tapo verslu, kuriam vien savo pinigų neužteko- reikėjo pačiam skolintis už mažesnį mokestį (palūkanas) ir perskolinti už didesnį. Gautasis palūkanų skirtumas ir buvo pirmųjų bankininkų pelnas. Jis būtų begalinis jei ne valstybės noras kontroliuoti šį verslą.
Pirmasis pasaulyje komercinis bankas buvo įkurtas Genujos (Italija) uoste dar 1407 metais. Nuo tada ir prasidėjo komercinių pasaulio bankų istorija.
Kaip jau minėjome, pirmieji bankiniai veiksmai ir buvo sukauptų lėšų paskolinimai už atitinkamą mokestį pinigų reikalingam asmeniui. Čia kaip tik ir slypi dalis esminės bankininkystės problemos- kaip rastis pasiskolinti pinigų ir kaip juos saugiai ir pelningai perskolinti. Jei pasiskolinti poreikis yra nuolatinis ir augantis, tai pinigų kiekis rinkoje yra ganėtinai ribotas ir sunkiai įvaldomas (ypač žinant Lietuvos bankininkystės istorijos, po Nepriklausomybės atkūrimo, juoduosius puslapius, paženklintus bankų “Sekundė”, “Nida”, “Lietuvos akcinis inovacinis bankas”, “Vakarų bankas” ir t.t.). Bankų pasitikėjimas visuomenėje nėra pats didžiausias, tad bankininkai, norėdama gauti lėšų savo veiklai, taiko gyventojams įvairias akcijas, teikia įvairias paslaugas, raginančias gyventojus taupyti pinigus (ir dar uždirbti vieną kitą procentą) būtent bankinėse institucijose. Tam tikslui bankuose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!