Holokaustas Lietuvoje (2)

II.Žydų kalba, kultūra ir religijapasl.
II.1.Religinės tradicijos......................................................................5psl.
II.2.Religinis ugdymas.......................................................................6psl.
II.3.Žydų menas................................................................................7psl.
II.4.Šventės........................................................................................9psl.
II.5.Jidiš kalba...................................................................................10psl.
III.Holokaustas Lietuvoje
III.1.Antisemitizmas..........................................................................12psl.
III.2.Laikinoji Vyriausybė..............................................................13psl.
III.3. LAF..........................................................................................14psl.
III.4.Žydų izoliacija..........................................................................16psl.
III.5.Getuose.....................................................................................22psl.
III.6.Lietuviai Holokausto metu.......................................................24psl.
III.7.Žudikai ir jų motyvacija...........................................................25psl.
III.8.Žydų pasipriešinimas................................................................27psl.
III.9.Žydū kultūros kelias po holokausto.........................................28psl.
IV.Literatūros sąrasas......................................................................30psl.
V.Priedai
V.1.Nuotraukos..............................................................................31psl
V.2.Mirjam istorija....................................................................... 37psl.
I. Žydų paplitimas
1.ŽYDŲ ISTORIJA
Pirmieji rašytiniai duomenys apie žydus randami maždaug 3300 metų senumo Egipto šaltiniuose. Atsikraustę į Egiptą žydai buvo laisvi, vertėsi gyvulininkyste bei kitais žemės ūkio darbais. Tačiau keitėsi faraonai ir laisva tauta tapo vergais. Nebepakęsdama pažeminimo beveik absoliuti dauguma žydų nutarė grįžti į savo tėvynę – Chanaano žemę (dabartinis Izraelis be pietinės dalies). Šio žygio vadu buvo Mozė, keturiasdešimt metų vedęs tautą per dykumą. Į Pažadėtąją žemę įžengė nauja, vergijos nepažinusi karta.
XI a. pr. Kr. dvylika žydų giminių įkūrė savo valstybę – Izraelį. Ji ypač suklestėjo karalių Dovydo ir jo sūnaus Saliamono laikais. Dovydas įkūrė sostinę Jeruzalę, Saliamonas joje pastatė šventyklą. Valstybė pergyveno daug karų, tauta ar atskiros gentys buvo išvedamos į vergiją. Izraelį puolė asirai, jie paėmė į nelaisvę 10 Izraelio genčių. Po penkiasdešimt metų dalis žydų sugebėjo grįžti į tėvynę ir atstatyti šventyklą. Vėliau žydus į nelaisvę išvedė babiloniečiai. Buvo sugriauta antroji šventykla. Judėją nukariavo Aleksandras Makedonietis, o po jo atėjo romėnai. Žydai sukildavo prieš užkariautojus. Vienas garsiausių sukilimų prieš romėnus vyko 67-73 m. pr. Kr. Sukilėliai įsitvirtino Masados tvirtovėje, bet romėnai juos apsupo. Visi tvirtovės gynėjai nusižudė, kad nepatektų į nelaisvę. Dauguma sukilimų baigdavosi nesėkmingai ir 70 m. po. Kr. šventykla Jeruzalėje vėl buvo sugriauta, o žydai išvaryti iš savo žemės. Tauta išsibarstė po pasaulį (daugiausia apsistojo Vakarų Europoje ir Šiaurės Afrikoje). Laikui bėgant Izraelyje apsigyveno arabai.
Svetur žydai buvo vertinami kaip geri amatininkai, kalbų žinovai, finansininkai, monetų kalėjai, medikai, prekybininkai ir kiti specialistai. Kraštuose, kuriuose žydai apsigyveno ir kurių gerovei atidavė savo talentą ir išmintį, jie nesijautė saugūs. Viduramžiais Europoje išplitus baisioms epidemijoms (dėmėtajai šiltinei, raupams), imta ieškoti kaltų. Lengviausia buvo apkaltinti kitos tauto ir kito tikėjimo žmones. O tokie...

Daugiau informacijos...