Gyventojų pajamu mokestis

Naudota literatūra………………………………………………………………………..…13
Įvadas.
Kiekviena valstybė turi savo mokestinę sandarą ir valstybinę mokesčių sistemą, apspręstą valstybės sandaros ypatumų. Mokestinė valstybės sandara- valstybės mokesčių sistemos nustatymas ir jos organizavimas, o valstybinė mokesčių sistema- valstybėje nustatyti mokesčiai, sudarantys teisiškai ir ekonomiškai pagrįstą visumą. Lietuvoje egzistuoja viena valstybinė mokesčių sistema, paremta įstatymais. Šiandienininkę valstybinę mokesčių sistemą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį sudaro 24 mokesčiai:
1) pridėtinės vertės mokestis;
2) akcizas;
3) gyventojų pajamų mokestis;
4) nekilnojamojo turto mokestis;
5) žemės mokestis;
6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
7) naftos ir dujų išteklių mokestis;
8) mokesti už aplinkos teršimą;
9) konsulinis mokestis;
10) žyminis mokestis;
11) paveldimo turto mokestis;
12) privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
13) įmokos į Garantinį fondą;
14) valstybės rinkliava;
15) loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
16) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
17) pelno mokestis;
18) valstybinio socialinio draudimo įmokos;
19) baltojo cukraus virškvočio mokestis;
20) kvotinio cukraus gamybos mokestis;
21) muitai;
22) atsiskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;
23) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;
24) socialinis mokestis.
Šiame darbe bus aptariamas vienas iš šių mokesčių- gyventojų pajamų mokestis.
Gyventojų pajamų mokestis įvestas 2002 m. liepos 2 d. įstatymu nuo 2003 m. sausio 1 d. vietoj fizinių asmenų pajamų mokesčio. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (įsigaliojo nuo 2003-01-01, Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau - GPMĮ) reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką.
1. Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnio nuostatas pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Ši nuostata apima tiek nuolatinius, tiek nenuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnis apibrėžia nuolatinio gyventojo sąvoką. Gyventojas laikomas nuolatiniu, kai jis atitinka tam tikrus kriterijus, t. y. fizinis asmuo, kurio:
1) nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, arba
2) kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje (tai galima nustatyti pagal asmens turto buvimo, pajamų šaltinio buvimo vietą, darbo ar kitą veiklą, jo šeimos nuolatinę gyvenamąją vietą, jo šeimyninius ryšius,...

Daugiau informacijos...