Konfliktas priklauso tiems, kas konfliktuoja arba yra įtraukti į jį, o ne trečiosioms šalims.
Tai taip pat taikoma sprendimams.
Konfliktai dėl savo įvairovės, sudėtingumo ir aktualumo yra daugelio mokslų tyrimo objektas. Konfliktus tyrinėja ir savaip apibrėžia psichologija, sociologija, antropologija, politikos mokslai, edukologija, teisė, vadyba, ekonomika, karo mokslai, istorija bei atskiras konfliktų sprendimo mokslas. Konfliktų sprendimo mokslas siekia integruoti teorinius įvairių socialinių mokslų pasiekimus į bendrą teoriją apie visų tipų konfliktų tarp žmonių priežastis ir prevenciją, konfliktų sprendimą bei valdymą. Į klausimą, kas yra konfliktas, savo atsakymą turi kiekvienas žmogus. Į šį klausimą skirtingus atsakymus pateikia įvairūs konfliktus nagrinėjantys mokslai. Trumpiausias „Konfliktų sprendimo žodyne“ (Dictionary of Conflict Resolution, 1999) pateiktas apibūdinimas – konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas (p. 113). Plačiausia prasme konfliktas yra neatskiriama socialinės sąveikos dalis, tai yra bendras socialinis reiškinys, apimantis individus, visuomenes, valstybes, jų grupes (Dictionary of Conflict Resolution, 1999, p.113).
Žodis „konfliktas“ gali nurodyti ir procesą, ir būseną. Dažniausiai konfliktu vadinamas dalyvių sąveikos procesas, nesutarimo, ginčų, priešiškumo veikla. Konfliktas reiškia kovą dėl vertybių, resursų, galios statuso varžybas. Tarpasmeninis konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar daugiau asmenų (tarp asmens ir grupės, tarp grupių) vyksta priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo būdų susidūrimas (Suslavičius, 2006, p.216-217). Rečiau konfliktu vadinama nesuderinamumo ar disharmonijos būsena. Konfliktą galima apibūdinti kaip suvokiamą tikslų, idėjų ir veiksmų nesuderinamumą. Socialiniai psichologai Rubin, Pruitt ir Kim (2001) nurodo, kad konfliktas – tai suvokiamas interesų išsiskyrimas ir šalių įsitikinimas, kad tuo pačiu metu egzistuojantys jų siekiai negali būti įgyvendinti. Net ir tuomet, kai tik viena pusė mano, kad jos ir kitų interesai yra nesuderinami, kyla nesutarimai, o dalyvių elgesį lemia jų požiūris į situaciją.
Apibendrinant daugelį konflikto sampratų galima teigti, kad bendros savybės, kai reiškinį galima pavadinti konfliktu, yra šios:
• Bent dvi konflikto šalys.
• Priešingų polių buvimas.
• Bent vienos konflikto pusės aktyvumas.
Paprastai žmonės konfliktus vertina neigiamai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!