funkcionalizmas

ĮVADAS………………………………………………………………………………..
1. FUNKCIONALIZMO SAMPRATA................................................………………….
3. FUNKCINIŲ METODŲ ĮVAIROVĖ .....................………………………………….
4. FUNKCIONALIZMO KRITIKA.........................…………………………………….
10
IŠVADOS……………………………………………………………………………...
12
LITERATŪRA………………………………………………………………………….
13
ĮVADAS
Remiantis funkcionalizmu visuomenė sudėtinga sistema, kurios atskiros dalys veikia drauge, kad sukurtų stabilumą bei solidarumą. Vadinasi sociologija turėtų tirti santykius, siejančius visuomenės dalis vieną su kita ir su visa visuomene. Pavyzdžiui, visuomenės religinius tikėjimus bei papročius galima nagrinėti ieškant jų ryšių su kitomis visuomenės institucijomis.
Darbo tikslas - susipažinti su vienu iš naujesnių teorinių rakursų tai yra funkcionalizmu.
Darbo uždaviniai:
1. Kaip atsirado funkcionalizmas ?
2. Kokia yra funkcinių metodų įvairovė ?
3. Kodėl funkcionalizmas praranda populiarumą ?
1. FUNKCIONALIZMO SAMPRATA
Funkcionalizmas- filosofinė koncepcija, didžiausią reikšmę teikianti funkcijos sąvokai ir funkcinę priklausomybę laikanti lemiama. Mokymas, pagal kurį minčių objektai yra ne realybės, o kitų duotybių funkcijos. Pvz.: pragmatizmas mąstymą kai kada apibudina kaip veiksmų funkciją.
Funkcionalizmas turi keletą pavadinimų: struktūrinis funkcionalizmas, funkciniu struktūralizmu, normatyviniu funkcionalizmu. Taip yra todėl, kad socialinėse teorijose visuomenės struktūros tarpusavyje labai susipynusios, o jų tyrimas vienas kitą papildo. Nors funkcionalizmas sociologijoje skiriasi nuo funkcionalizmo antropologijoje, tarp jų yra fundamentalių panašumų. Svarbiausi skirtumai kyla iš to, kad antropologija pirmiausia tiria paprastas arba tradicines visuomenes, kuriose giminystes sistemos atlieka beveiki visas svarbiausias ir ne tokias svarbias socialines funkcijas, o sociologija formavosi kaip modernių visuomenių, kurioms būdingas ryškus institucinis bei funkcinis susiskaldymas, pažinimas.
Funkcionalizmas priklauso makrolygmens konsensuso teorinei paradigmai, kuri priešinama konflikto paradigmai, kuri priešinama konflikto paradigmai, nors tarp jų yra esminių panašumų. Ir socialinis konfliktas yra neatsiejami nuo struktūrinio visuomenės aiškinimo, tačiau konsensuso teorijos įvairių socialinių vienetų bendras normas ir vertybes bei jų laikymąsi traktuoja kaip esminius bet kurios visuomenės struktūrinius elementus. Ši perspektyva savo dėmesį koncentruoja į socialinę tvarką, kuri remiasi visuomenės narių nebyliu susitarimu, o socialinę kaitą aiškina kaip lėtą ir santykinai tvarkingą procesą.
2. FUKCIONALIZMO FORMAVIMASIS
Visuotinai pripažįstama, kad funkcinis mąstymas remiasi organizmo analogija:dalinės sociokultūrinės sistemos yra analizuojamos jų daromo poveikio bendrai visumos būklei atžvilgiu. Nors organizmo analogija yra labai sena siekia dar graikų filosofiją, bet moderniais laikais...

Daugiau informacijos...