Fiziniai asmenys, jų teisnumas ir veiksnumas (4)

TURINYS
ĮŽANGA 3
1. FIZINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS 4
1.1.Civilinio teisnumo samprata 4
1.2 Civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas 6
1.3 Gimimo ir mirties momentas...........................................................................................................7
1.4 Civilinio teisnumo turinys 8
2. FIZINIŲ ASMENŲ VEIKSNUMAS 10
2.1 Civilinis veiksnumas 11
2.2 Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civlinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose numatytais pagridais 11
2.3 Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas 12
2.4 Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas 13
2.5 Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija) 14
2.6 Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu 15
2.7 Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas 16
2.8 Neveiksnių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta 18
2.9 Gyvenamoji vieta 18
IŠVADOS 20
LITERATŪROS SĄRAŠAS 21
ĮŽANGA
Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių vadinami visuomeniniais santykiais. Išskiriami visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis. Tai - teisiniai santykiai. Išskiriamos dvi teisės rūšys: pozityvioji teisė, prigimtinė teisė. Pozityvioji teisė - tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas valstybės prievarta. Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę. Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė. Civilinė teisė - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.
Kaip ir kiekviena teisės šaka, civilinė teisė turi savo subjektus. Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas (fizinis asmuo). Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Civilinio teisinio santykio subjektu gali būti kiekvienas asmuo – fizinis ar juridinis, kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų turėtoju, jeigu teisės normos leidžia tam asmeniui turėti civilinį teisinį subjektiškumą.
Piliečiai norėdami patenkinti savo poreikius bei inte­resus, privalo veikti. Veikdami jie dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose san­tykiuose. Teisė veikia reguliuojamus faktinius visuomeninius santykius, todėl šie faktiniai santykiai įgyja teisinę formą ir tampa teisiniais santykiais, nes tų santykių dalyviai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas....

Daugiau informacijos...