Struktūra. Filosofija skirstoma į teorinę ir praktinę.
• Teorinė: ontologija – būties teorija; gnoseologija – pažinimo teorija; filosofinė antropologija; kosmologija – gamtos filosofija; filosofinė teologija – apie Dievą.
• Praktinė filosofija: etika – mokymas apie moralų elgesį; poetika – mokymas apie kūrybą.
2. Radikalus klausimas filosofijoje. Trys aspektai.
Klausimų ištakos: abejonė, kritinis požiūris į patirtus fenomenus.
3 aspektai:
• Radikaliai klausti – laikyti būtį kritikuotiną jos visumoje.
• Radikaliai klausti – nepasitenkinti nė vienu atsakymu – kiekvienas atsakymas yra žingsnis tolimesniam klausimui.
• Radikaliai klausti – leistis į filo klausimo begalybę.
3. Filosofijos apibrėžties du esminiai dalykai.
• Filo glaudžiai susijusi su refleksija – mąstymu, nukreiptu ne į išorinius daiktus, o į patį mąstymo procesą, į prielaidas, kuriomis remiamės, sąvokas, kurias vartojame, būdus, kuriais samprotaujame, tikslus, kuriuos keliame, sprendimus, kuriuos darome.
• Kritinė orientacija. Filosofas siekia kritiškai įvertinti mąstymo priemones, būdus ir rezultatus.
4. Filosofijos metodas, objektas ir tikslas.
Metodas. Siekia išskirtinai racionaliu būdu paaiškinti visą realybę ir būtį kaip savo studijų objektą. Filosofijoje yra pripažįstami proto argumentai bei loginė motyvacija. Neužtenka konstatuoti, patikrinti, surinkti faktus, filosofija turi skverbtis už faktų realybės, patirties ir remdamasi protu atrasti priežastį ar priežastis.
Objektas. Yra visa realybė ir būtis, nes filosofija apima visą realybę neatmetant sudėtinių dalių. Realybę ir būtį galime pasiekti atskleidžiant pirmąjį principą arba klausimą „Kodėl egzistuoja būtis?“. Filosofijos objektas be paliovos kito kartu su pažiūra į pažinimo prigimtį, tokiu būdu galime sakyti kad filosofijos objektu laikytas realiai egzistuojantis pasaulis, įvairūs reiškiniai, žmonių mintys apie pasaulį (žmonių pažinimo galimybės).
Objektas yra suskirstytas į 3 dalis:
• Bendroji būties teorija (metafizika ir ontologija). Apima mokslą apie gamtą, sielą ir Dievą, tai kosmologija, psichologija ir teologija.
• Bendroji pažinimo teorija (epistemologija ir gnoseologija). Ji skyla į dvi skirtingo požiūrio dalis:
◦ Pažinimo teorija nagrinėjanti pažinimo procesą.
◦ Pažinimo kritika vertinanti pažinimo rezultatus.
• Bendroji vertybių teorija (aksiologija). Ji skyla į dvi šakas:
◦ Etika, aiškinanti dorovines vertybes.
◦ Estetika, tyrinėjanti estetines vertybes.
Tikslas. Troškimas pažinti ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!