Europos Sąjungos bendroji užsienio ir saugumo politika

Šio referato tikslas yra susipažinti su Europos Sąjungos vadinamuoju „trečiuoju ramsčiu“ – Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), jos formavimu ir įgyvendinimu. Apžvelgsiu BUSP atsiradimo istoriją, veiklą, efektyvumą, problemas. Taip pat man įdomus Lietvos vaidmuo BUSP.
Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP) –tai specifinė besiintegruojančių valstybių bendravimo forma. BUSP vadinama vienu iš trijų sąjungos ramsčių, todėl jai suteiktas gana aukštas statusas šiandieninėje integracijoje. Bendra užsienio ir saugumo politika buvo sukurta Mastrichto sutartimi. Europos Sąjungos įtaka tarptautinės politikos arenoje nė iš tolo neprilygsta jos vaidmeniui prekybos ir finansiniuose sektoriuose, kur ji yra pasaulinė lyderė. Visa tai didele dalimi lemia Europos nesugebėjimas atsiliepti į pasaulyje iškylančias problemas ir konfliktus vienu balsu. Europos bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) uždavinys yra įveikti šį trūkumą ir suteikti galimybę greitai, veiksmingai ir vieningai atsiliepti į pasaulyje iškylančias problemas. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslas išsaugoti taiką, užtikrinti saugumą, ginti bendras vertybes, kurti demokratiją, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms bei teisės normų paisymą.
• stiprinti demokratiją, įstatymo galią ir pagarbą žmogaus teisėms.
Svarbiausius BUSP prioritetus ir tikslus nustato ES valstybių narių vadovai ir užsienio reikalų ministrai. Europos Sąjunga taip pat siunčia savo atstovus į krizių ar konfliktų ištiktus regionus, taip užtikrindama tiesioginį ryšį su procesais, vykstančiais tuose regionuose ir įgydama svarbų vaidmenį priimant ilgalaikius sprendimus.
Šiandien Bendrąją užsienio ir saugumo politiką Europos Sąjungos šalys suvokia kaip bendrų interesų sferą, kurioje nė vienos šalies suverenitetas nedingsta, o galimybė veikti – išauga.
BUSP ATSIRADIMO ISTORIJA
Bendra užsienio ir saugumo politika buvo sukurta Mastrichto sutartimi, kuri įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Šiuo žingsniu Europos Bendrija norėjo deramai atsakyti į naujus to meto iššūkius: šaltojo karo pabaigą, Vidurio Europos šalyse prasidėjusį demokratizacijos procesą, Persų įlankos krizę, Balkanuose prasidėjusį konfliktą, JAV karinio buvimo Europoje sumažinimą. Taigi pokarinėje Vakarų Europoje valstybės marė keletą grėsmių savo egzistavimui, keliančių nesaugumo jausmą. Pagrinde dėl šių nuogąstavimų buvo pasirašytas Briuselio paktas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!