Elektroninė parduotuvė: gėlių parduotuvė UAB "Orchidėja"

ĮVADAS Elektroninė komercija užima vis didesnę dalį tarptautinės prekybos ir labiau įtakoja verslininkų bei valstybių priimamus sprendimus. Vis didesnis skaičius žmonių, besinaudojančių internetu, ir informacinių technologijų vystymasis yra viena iš globalinės rinkos susikūrimo priežasčių. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Darbo tikslas – apžvelgti elektroninės komercijos sąvoka bei pasinaudojus SmartStore.biz priemone sukurti elektroninę parduotuvę. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti elektroninės komercijos sampratą, jos veiklą, kategorijas ir kitus aspektus. 2. Sukurti demonstracinę elektroninę parduotuvę pasinaudojus SmartStore.biz. Darbo metodai: 1. Internetinės medžiagos analizė. 2. Priemonės Smartstore.biz naudojimas. 1. Elektroninė komercija Elektroninę komerciją galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kada šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Elektroninė komercija - bendra sąvoka, aprėpianti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus. Elektroninė komercija yra kurianti, vadovaujanti ir plečianti komercinius santykius internetu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Kad būtų įveiktos įsisenėjusios kliūtys, verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai. Elektroninė komercija yra priemonė sudaryti sąlygas tokiems pasikeitimams bei juos paremti pasauliniu mastu. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų. Elektroninės komercijos veiklos pavyzdžiai yra tokie: • Vartotojai apie produktus daugiau sužino internete prieš pirkdami juos "realiame pasaulyje"; • Vartotojai užsisako produktus tinklu ir juos gauna visuomeniniu pristatymu (paštu) ar per internetą; • Studentai dalyvauja nuotolinio mokymo programose internete (on-line) ir taip gauna išsilavinimą ar įgyja profesiją; • Piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, pakeičia savo vairuotojo pažymėjimus, registruoja automobilius, moka mokesčius, prašo leidimų statybai ar dalyvauja kituose procesuose; • Firmos parduoda produktus ar paslaugas vartotojams arba kitoms firmoms; • Firmos randa tinkle projektus arba atsisiunčia elektroninius failus (vaizdelius, duomenis, įrašus arba tekstinius failus) per internetą; • Firmos teikia techninę informaciją arba klientus aptarnauja 24 valandas per dieną 7 dienas per savaitę; • Internete pateikiama informacija apie pramogas ir kitus įvykius; • Vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus ir pasiūlymus ir kitus internete pateiktus dokumentus. Vienas iš elektroninės komercijos atvejų būtų elektroninė prekyba. Dabar elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių ir pažangiausių interneto technologijų. Elektroninę prekybą galima skaidyti į didmeninę, kai tiekiamas didelis prekių ar paslaugų užsakymas, bei mažmeninę, kai klientas dažniausiai yra tiesioginis vartotojas. [3] Tačiau praktiškai didžioji dalis elektroninės komercijos pasaulyje apyvartos tenka didmeninei prekybai ir žymiai mažesnė dalis - mažmeninei. Iš to matosi, kad elektroninė komercija visų pirma aktuali didmeninės prekybos įmonėms. Kad tokia sistema naudinga didmenininkams matosi ir iš stambiausio Lietuvoje kompiuterinės įrangos prekiautojo - GNT Lietuva pavyzdžio, kuris pirmas įsidiegęs elektroninės komercijos sistemą smarkiai aplenkė savo konkurentus. [1] Taigi elektroninė komercija - pasikeitimų technologija. Įmonės, kurios supras ją tik kaip jau egzistuojančių operacijų priedą, elektroninė komercija teiks ribotą naudą. Tuo tarpu įmonėms, norinčios keisti savo organizaciją bei verslo procesus, ji atvers naujų galimybių ir duos daugiausia naudos. 2. Elektroninės komercijos kategorijos Elektroninė komercija gali apimti įvairias informacijos judėjimo bei sąveikos sferas. Norint įžvelgti plačias elektroninių priemonių taikymo galimybes, pravartu į elektroninę komerciją pasižiūrėti keliais aspektais. Taigi pagal elektroniniu būdu bendraujančias šalis elektroninę komerciją galima skirstyti į tokias kategorijas: • Verslas – verslui; • Verslas – vartotojui; • Vartotojas – vartotojui; • Valstybinė institucija – verslui; • Valstybinė institucija – vartotojui; • Valstybinė institucija - valstybinei institucijai. Verslas - verslui kategorija aprėptų įmonių tarpusavio bendravimą elektroninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, įmonė, naudojanti tinklą susisiekti su savo tiekėjais, užsakyti prekes, pasikeisti dokumentais bei atsiskaityti elektroniniu būdu. Visa tai yra pasiekiama 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokia elektroninė komercija pasaulyje sėkmingai vyksta jau keletą metų, ypač vadovaujantis Elektroninės informacijos mainų (Electronic Data Interchange) protokolu per privačius ar specialiai tam sukurtus tinklus. Elektroninės priemonės pirmiausia leidžia įmonėms efektyvinti savo vidaus operacijas, operatyviau reaguoti į viena kitos poreikius, suaktyvinti bendradarbiavimą, padidinti efektyvumą, sukurti naujų elektroninių verslo paslaugų. Verslas - vartotojui kategorija daugiausia nusako elektroninę mažmeninę prekybą, todėl dažnai vartotojas, išgirdęs apie elektroninę komerciją, įsivaizduoja būtent šios kategorijos apimtį, nors tai tėra tik viena elektroninės komercijos sričių. Vartotojas - vartotojui kategorija aprėpia elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos apsikeitimas tinklu arba elektroniniai aukcionai. Valstybinė institucija - verslui kategorija nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pavyzdžiui, viešų valstybės aktų skelbimas internete, kur įmonės savo nuomonę reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis įtrauktų verslo dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu, kasdienių transakcijų, kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitų biurokratinių operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti, mažinti transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą. Valstybinė institucija - vartotojui kategorijos pavyzdžių pasirodys ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui bei valstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savo elektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas, mokesčių, sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas. Valstybinė institucija - valstybinei institucijai sritis aprėps valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojant informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios "Elektroninės vyriausybės" strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas lems vyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodus valstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybinių institucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai turėtų lemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą, mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą. [3] 3. Elektroninės komercijos įtaka Elektroninė komercija nėra vien ateities vizija. Pasauliniu mastu elektroniniai procesai itin spartėja. Jau yra daug elektroninio verslo sėkmės pavyzdžių, tarp lyderių - JAV, Japonija bei Europos šalys. Tuo tarpu elektroninės informacijos mainų susitarimai, sparti interneto bei technologijų plėtra daro didelę įtaką pasaulio raidai. Elektroninė komercija turės įtakos tiek verslui, tiek visai visuomenei. Puikiai panaudojančioms savo potencialą įmonėms, elektroninė komercija atvers visiškai naujų galimybių, kai radikalūs pasikeitimai turės įtakos vartotojų lūkesčiams, pakeis jų požiūrį į rinką ar net sukurs naujų rinkų. Visi rinkos ir vartotojų pokyčiai paveiks verslo dalyvius, net ir tuos, kurie ignoruos informacinių technologijų įtaką. Kita vertus, individualūs asmenys atras naujų būdų pirkti, gauti informaciją ar pasinaudoti paslaugomis, bendrauti su visuomene, nepaisant geografinių ar laiko ribų. Elektroninės komercijos populiarumas ateityje būtų lygintinas su automobilių populiarumu ar telefono ryšio paplitimu. [3] 4. Elektroninės komercijos veikla Elektroninės komercijos sprendimai taikomi įvairioms verslo sferoms: • Prekybai, pardavimams ir reklamai; • Tiekimui; • Finansavimui ir draudimui; • Prekybiniams sandoriams: užsakymams, pristatymams, mokėjimams; • Produkto pateikimui; • Produkto vystymui; • Dviejų organizacijų bendradarbiavimui; • Valstybės reguliavimui (lengvatos, leidimai, mokesčiai, muitai ir kt. ); • Logistikai; • Skaitmeniniam prekių pardavimui; • Apskaitai; • Ginčų sprendimui. Visas komercinio sandorio, įskaitant užsakymą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir mokėjimą, ciklas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Vis dėlto elektroninėje komercijoje reikia atsižvelgti į daugelį tokių aspektų, kaip informacijos saugumas, asmens teisių apsauga, teisiniai klausimai ir procedūros. Kalbant apie elektroninę prekybą, reikėtų pabrėžti skirtumą tarp elektroninės prekybos materialiomis prekėmis ir paslaugomis bei elektroninės prekybos elektroninio pavidalo informacija, kai prekė arba paslauga gali būti siunčiama tiesiogiai tinklais (vaizdai, balsas, tekstas, programinė įranga ir pan. ). Elektroninė materialių prekių ir paslaugų prekyba atspindi dabartinių pardavimo būdų evoliuciją, kai naujos technologijos leidžia didinti verslo produktyvumą bei efektyvumą, ir dėl to mažėja išlaidos, plečiasi rinkos galimybės, geriau aptarnaujami vartotojai, skatinamos naujovės. Ši elektroninės prekybos forma labai didins konkurenciją versle, bet neturėtų smarkiai paveikti šalies darbo lygio. Elektroninio produkto pardavimas (programinė įranga, muzika, vaizdo įrašai, multiterpės darbai, žaidimai ir kt. ) atspindi kokybiškai naują prekybos būdą, kai visas prekybos sandorio ciklas gali būti atliekamas per internetą. Elektroninės komercijos nauda verslui: • Mažesnės reklamos išlaidos; • Mažesnės tiekimo kainos, ypač prekėms, kurios gali būti tiekiamos elektroniniu būdu; • Sumažintos projektavimo ir gamybos kainos; • Geresnės rinkos pažinimas ir strateginis planavimas; • Daugiau rinkos galimybių; • Geresnis priėjimas prie rinkos; • Priėjimas prie naujos rinkos; • Klientų informavimas apie produktų ir paslaugų naujoves. Rinkos tyrimai, naujų galimybių analizė, informacija teisės klausimais, automatinis rinkos duomenų generavimas - viskas gali būti atliekama elektroniniu būdu. Bendradarbiavimą tarp įmonių būtų galima palengvinti bendraujant verslo kanalais, taip gerinamas valstybinės ir vietinės informacijos perdavimas. Tarp įmonių ir klientų gali būti įvairiais būdais bendraujama, pvz. , tinkle esama reklama ar per elektronines parduotuves, kuriose kompanijos gali pateikti išsamią informaciją apie jų produktus ir paslaugas, taip pat ir techninę informaciją, naudojimosi taisykles ir atsakymus į rūpimus klausimus. Visa tai galima pateikti lengvai suprantamais ieškojimo būdais. Paskutiniais metais, stengiantis pagerinti verslo efektyvumą, vis geresnių rezultatų pasiekė bendravimas tarp įmonių ir klientų. Verslo procesai plinta už įmonės ribų, ir kiekviena įmonė turi savo proceso dalį, pavyzdžiui, virtuali įmonė, kur kiekviena dalyvaujanti įmonė žaidžia pagal savo taisykles, bet tuo tarpu draugiškai bendrauja įmonių tinku, atsižvelgdama į rinkos galimybes. Ten, kur įmonės gali kartu sukurti vieną virtualią įmonę, apimančią viską, t. y. nuo prekių gamybos ir paslaugų plėtojimo iki pardavimų, tikimasi, kad daug pasikeitimų atsitiks susietoje industrijos struktūroje. Vienas iš pavyzdžių yra tele-parduotuvės, kuriose bandoma išvengti mažmeninės prekybos paslaugų tarp vartotojų ir prekių gamintojų. Todėl ryšiai tarp gamintojų ir mažmenininkų sektorių tampa vis mažiau svarbūs ir t. t. Pagrindiniai verslo strategijos pavyzdžiai, pagrįsti elektronine komercija: • Elektroninės pardavimo vietos buvimas: reklama, bendravimas TV/ Tinklinės (on-line) parduotuvės; • Efektyvus vartotojų atsiliepimų tvarkymas; • Prekyba elektroniniu būdu; • Tiekimo grandinės valdymas. Potencialiai elektroninė komercija gali visiškai sutvarkyti tiekimą verslo proceso dalyviams, nepaisant dalyvių geografinės padėties ir laiko zonos. [3] 5. Tiekėjų galimybės ir klientų nauda Kaip matyti iš lentelės, elektroninė komercija suteikia keletą galimybių tiekėjams ir tam tikrą naudą klientams. Tiekėjo galimybės Vartotojo nauda Pasaulinė prieiga Pasaulinis pasirinkimas Didesnė konkurencija Aptarnavimo kokybė Vartotojų skaičius Reikalinga prekė ir paslauga Greičiausia tiekimo grandinė Greitas atsakymas į pageidavimus Išlaidų mažinimas Mažesnės kainos Naujos verslo galimybės Nauji produktai ir paslaugos 1 pav. Elektroninės komercijos teikiamos galimybės Pasaulinę prieigą / pasaulinį pasirinkimą Elektroninės komercijos ribos nėra nustatytos pagal geografinę ar valstybinę padėtį, bet greičiau pagal kompiuterių tinklų išplitimą. Elektroninė komercija suteikia galimybę ne tik smulkiems tiekėjams būti pasauliniame tinkle, bet ir verstis verslu pasauliniu mastu. Vartotojų naudos požiūriu, tai yra pasaulinis pasirinkimas - vartotojas gali išsirinkti iš visų potencialių tiekėjų reikalingiausią prekę arba paslaugą, nepaisydamas geografinės padėties. Didesnis konkurencingumas / aptarnavimo kokybė Elektroninė komercija suteikia tiekėjams galimybę efektyviau konkuruoti bendraujant su klientais. Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnį pardavimo aptarnavimą, suteikti daugiau informacijos apie produktą ir greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus. Todėl klientai geriau ir greičiau aptarnaujami. Vartotojų skaičius/ Reikalinga prekė ir paslauga Elektroniniu būdu tiekėjai gali greitai surinkti detalią informaciją apie kiekvieno kliento norus ir juos įvykdyti. Be to, klientui reikalingas produktas tiekėjų bus pasiūlytas rinkos kaina. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kaip tinkle esantis vienas žurnalas kiekvienam skaitytojui yra padaręs priėjimą prie jų dominančių straipsnių, o jo perskaitytus straipsnius ištrina. Greičiausia tiekimo grandinė/greitas atsakymas į pageidavimus Elektroninė komercija leidžia sutrumpinti tiekimo grandinę. Keletas pavyzdžių: prekės iš gamyklos yra siunčiamos tiesiai vartotojui, t. y. nereikia perpardavinėtojų (mažmenininkų) paslaugų ir jų antkainio. (Paprasčiausiai nėra elektroninės komercijos mokesčio, bet ieškant produkto kitu būdu, t. y. laikraščiuose, kataloguose, telefonais ir kt. būdais, tai kainuoja ir užtrunkama daug laiko). Tinkamiausias pavyzdys būtų tų produktų ir paslaugų, kuriuos galima tiesiogiai elektroniniu būdu atsiųsti, vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įrangą, įvairi informacija ir kt. Taigi elektroniniu būdu gaunant prekes ir paslaugas tiekimo grandinė gali būti visiškai panaikinama. Atitinkamai ir vartotojui yra iš to nauda, nes galima greitai įsigyti norimą produktą, apeinant bendravimą su kitomis įmonėmis ir vietiniais tiekėjais. Išlaidų mažinimas / geresnės kainos Bet koks verslas, kuris įtraukia bendravimą su žmonėmis, reikalingas tam tikrų išlaidų, tačiau bendraujant elektroniniu būdu galima sumažinti išlaidas ir dėl to pasiūlyti vartotojams mažesnes produktų ir paslaugų kainas. Naujos verslo galimybės / Nauji produktai ir paslaugos Elektroninė komercija apima ne tik esamų prekių ir paslaugų rinką, bet ir suteikia galimybę visiškai naujiems produktams ir naujoms paslaugoms įeiti į rinką. Pavyzdžiui, naudojimasis tinklu ir aptarnavimo paslaugos, direktorijos, bendradarbiavimus elektroniniu būdu ir daugelis kitų informacijos teikimo paslaugų. Daugelis galimybių ir reikalavimų yra skirtingi, bet iš dalies ir tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, didėjanti konkurencija pagerins aptarnavimo kokybę, o sutrumpinta tiekimo grandinė sumažins papildomas išlaidas ir sumažins kainas. [3] 6. Elektroninės komercijos sprendimai Elektroninės komercijos sprendimai gali būti įgyvendinti įvairiais lygiais - nuo paprasčiausio įmonės įjungimo į elektroninį tinklą iki sudėtingų elektroninių verslo procesų palaikymo. Elektroninė komercija padės Lietuvoje atrasti naujas rinkas, naujas galimybes mažoms ir didelėms įmonėms pasauliniu mastu. Elektroninės komercijos strategijos tikslai yra padėti Lietuvos kompanijoms sukurti stipresnius ryšius su vartotojais bei verslo partneriais, nes geri santykiai su vartotojais bei pardavimo partneriais yra verslo sėkmė. Elektroninės komercijos pranašumai yra mažesnės kainos, geriau pasiekiami vartotojai, spartesni atsakymai, didesnis pasirinkimas. Internetas yra geras susisiekimo kanalas - jis yra greitas, patikimas, nebrangus ir plačiai prieinamas, taip stiprinantis santykius su klientais bei partneriais. Nereikėtų pamiršti, kad elektroninė komercija vis dar tėra „kūdikis“. Ateityje vis daugiau ir daugiau žmonių bendraus tinklu ir pajus, kaip yra patogu atlikti transakcijas elektroniniu būdu, įmonės atras naujų ir geresnių būdų plėtoti verslą internetu. Ateityje elektroninė komercija padės verslą plėtoti elektroniniu būdu. Todėl, kuriant ar plečiant verslą, reikia galvoti ateities kategorijomis. [3] 7. Neigiami elektroninės prekybos bruožai Vienas iš labiausiai neigiamų bruožų - žymiai didesnė nuostolių tikimybė dėl sukčiavimo negu įprastoje prekyboje. Žinant banko kortelės duomenis, galima drąsiai užsisakyti prekę. Žinoma, galima nurodyti sąlygą, kad prekę turi teisę atsiimti tik tas asmuo, kuriam priklauso kortelė, tačiau kaip rodo praktika, dėl tokių sukčiavimų - nuostolių esama. Jeigu asmuo buvo apgautas, tai jis patiria dvigubus nuostolius - privalo sumokėti tiekėjui už prekę ir grąžinti nuskaitytą nuo kortelės sumą savininkui. Taip pat, tuose kraštuose kur elektroninė komercija itin populiari, ruošiamasi priimti įstatymus, dar labiau apsunkinančius virtualių parduotuvių gyvenimą, pvz.: Jeigu klientas užsisakė prekę ir ji jam nepatiko, privaloma grąžinti jam pinigus ir iš savo sąskaitos apmokėti visas transporto išlaidas, žinoma, jeigu norima atgauti prekę. [4] 8. Teisinė elektroninės komercijos aplinka 8.1. Pagrindinės elektroninės komercijos problemos Interneto plitimas visame pasaulyje sudaro palankią dirvą elektroninės komercijos augimui. Tačiau tuo pačiu tai yra iššūkis daugelio valstybių jurisprudencijai, kuri, susidurdamos su naujais ūkio subjektų santykiais, yra arba nepakankamai lanksti, arba nepakankamai konkreti aprašant šiuos santykius. Pagrindinės problemos, kurias Interneto komercija iškelia prieš teisines sistemas yra šios [5]: 1. Nuotoliniai sandoriai. Labiau nei kada nors anksčiau, pirkėjo ir pardavėjo santykiai praranda tiesioginio kontakto bruožus. Internete tiek viena, tiek antra pusė gali net nežinoti apie sandorio sudarymą iki momento kai reikia jį vykdyti, nekalbant apie rašytinę sandorio formą. Reikalingos naujos sandorio galiojimo sąlygos ir formos, taip pat priemonės apibrėžti šalių atsakomybė 2. Atsiskaitymai. Viešoje tarptautinio tinklo aplinkoje suklestėjo nauji mokėjimo metodai ir priemonės. Beveik kiekvienas toks sandoris įtraukia, be pirkėjo ir pardavėjo, jų bankus ir mokėjimo sistemos operatorių, jei toks egzistuoja. Kadangi jau šiuo metu apgavysčių atvejai panaudojant elektronines mokėjimo priemones yra nereti, kiekvienos pusės atsakomybė turi būti vienareikšmiškai apibrėžta. 3. Tarptautiniai aspektai. Elektroninė komercija nepripažįsta valstybių sienų, tačiau prekybos teisei jos vis dar galioja. Kiekvienoje atskiroje šalyje galiojantys specifiniai teisiniai aktai, mokesčių taisyklės ir importo/eksporto apribojimai lieka svarbiu ir lėtai sprendžiamu klausimu teisininkams. 4. Vartotojo apsauga. Visuomenė reikalauja garantijų, kad prekių ir paslaugų pateikimas Internete būtų adekvatu jų savybėms, kad pirkėjas turėtų teisę grąžinti prekę, kad vartotojas būtų apsaugotas nuo nepagedautinos reklamos ar netinkamo jo asmeninių duomenų panaudojimo. 5. Prekinių ženklų, interneto ir intelektualiosios nuosavybės apsauga. Su šiomis nuosavybės formomis susijusios teisės teritorinė prigimtis prieštarauja valstybinių sienų nepripažįstančioms Interneto realijoms, o skaitmeninė daugelio kibererdvėje platinamų kūrinių forma yra itin neatspari neteisėtam kopijavimui. Europos Sąjungos Teisė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nėra tiesiogiai taikomos šalių narių jurisdikicjoje, greičiau nacionalinė teisė yra su jomis “harmonizuojama”. Nors Europos Sąjungoje elektroninės komercijos norminiai aktai yra nustatomi šalių narių, tačiau svarbiausios komercinės teisės nuostatos yra pateiktos keliose Europos parlamento ir tarybos direktyvose (kurias gali ratifikuoti šalių parlamentai), taip siekiant supaprastinti pinigų ir prekių judėjimą vidinėje rinkoje. Europos Sąjungos komercinė teisė yra šiuo metu naudojama kaip modelis tobulinant Lietuvos teisinius aktus, taip pat ir elektroninės komercijos srityje. Žemiau bus paminėti svarbiausi elektroninės komercijos vystymui dokumentai ir jų pagrindinės nuostatos. Nuotolinių sandorių direktyva “Nuotolinių sandorių direktyvoje”, priimtoje 1997 metais, reglamentuojami vartotojo apsaugos principai sandoriams, kurie būtų atliekami be fizinio pusių kontakto: telefonu, paštu, elektroninėmis priemonėmis. Tarp pagrindinių nuostatų yra šios: 6. Sandorio patvirtinimas. Po sandorio sudarymo vartotojas turi gauti patvirtinimą abiems pusėms priimtinoje terpėje (pvz., elektroniniu paštu arba ant popieriaus). 7. Atšaukimo teisė. Vartotojas įgalinamas atšaukti sandorį per 7 darbo dienas, be baudos ar reikalavimo pateikti priežastį. 8. Išsamus informavimas. Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui išankstinę informaciją apie tikslias prekių ar paslaugų kainas (taip pat ir mokesčius), jų galiojimo trukmę, pristatymo kaštus ir tikslias prekės ar paslaugos charakteristikas. 9. Inercinių pardavimų draudimas. Išreikštai vartotojo nesankcionuoti pardavimai yra draudžiami, net jei vartotojas informuojamas apie priemones, kaip atsisakyti sandorio. Elektroninės komercijos direktyva Šis naujausias ir specialiai skaitmeninio verslo tikslams pritaikytas aktas, tarp kito turinio, formuluoja būtinus informacinės visuomenės paslaugų (IVP) teikėjo atributus, jo veiklos ir valstybinio reguliavimo principus: 10. Identifikavimas. Šalys narys užtikrina, kad informacija apie jų teritorijoje įsikūrusio IVP teikėjo vardą, geografinį bei elektroninio pašto adresus, registravimą ir PVM kodą yra lengvai pasiekiama vartotojams ir kompetetingoms institucijoms. 11. Komercinė korespondencija. Jeigu IVP sudėtinė dalis ar visuma yra reklaminio pobūdžio medžiaga, paslaugos teikėjas privalo aiškiai identifikuoti ją kaip reklamą, taip pat jos pagalba atstovaujamą fizinį ar juridinį asmenį. Tas pats galioja nuolaidoms, žaidimams, specialiems pasiūlymams, dovanoms ir t.t. Nurodoma, kad šalys narės kontroliuotų nesankcionuotos elektroniniu paštu platinamos komercinės korespondencijos šaltinius savo įstatymų ribose. 12. Elektroniniai sandoriai. Šalys narės užtikrina, kad jų atitinkama teisė numato elektroniniu būdu sudarytų komercinių sandorių galiojimą. Paslaugost teikėjas turi informuoti paslaugos gavėją aiškiai ir nedviprasmiškai apie visus reikalingus sudaryti sandoriui techninius žingsnius, o iš karto sudarius sandorį – suteikti pastarojo patvirtinimą/kvitą. Iki pat paskutinio sandorio sudarymo žingsnio paslaugos gavėjui turi būti suteikta galimybė atsisakyti sandorio arba ištaisyti klaidas. 13. Ryšio tarpininko atsakomybė. Elektroninio ryšio tarpininkai, t.y., Interneto ryšio bei talpinimo paslaugų teikėjai, telekomunikacijų operatoriai, neatsako už šių paslaugų dėka perduodamą ir talpinamą informaciją bei sudaromus sandorius. Elektroninio ryšio tarpininkai neprivalo nuolat sekti perduodamą ar saugomą informaciją dėl galimos neteisėtos veiklos. 14. Autorinių ir gretutinių teisių harmonizavimo informacinėje visuomenėje direktyva (projektas) Iki šiol didžiulėms muzikinių ir vaizdo kūrinių komercinio platinimo Internete perspektyvoms trukdo ne mažesnė skaitmeninio piratavimo banga. Pramogų industrijos reikalavimas garantuoti kūrinių teises ir techninių priemonių, naudojamų joms užtikrinti, apsaugą yra patenkintas šiame dokumente, kuris yra svarstomas Europos Parlamente. Direktyva vis dar leidžia daryti kūrinio kopijas išimtinai asmeniniam naudojimui, tačiau tik analoginiu būdu (t.y., perrašymas iš kompaktinės plokštelės į MP3 būtų nelegalus). Be to, nelegaliomis tampa programos ir priemonės, skirtos “nulaužti” kūrinio antipiratinę apsaugą. Kiti aktai Be minėtų dokumentų, dar keletas Europos Sąjungos norminių aktų įtakoja interneto verslo aplinką: • Elektroninių pinigų institucijų direktyvos projektas; • Rekomendacija dėl elektroninių mokėjimo priemonių; • Elektroninio parašo direktyva. 8.2. Elektroninės komercijos teisinė situacija Lietuvoje Siekiant sunorminti elektroninės komercijos teisinę aplinką Lietuvoje, Vyriausybė ėmėsi žingsnių parengti aktų paketą mažmeninei ir “verslas-verslui” pobūdžio elektroninei prekybai skatinti. Šis paketas derinamas su atitinkamomis Europos Sąjungos normomis, tačiau turint omenyje bendrą ES direktyvų charakterį, stengiamasi šiek tiek konkrečiau apibrėžti reikalavimus ir atsakomybę. Elektroninio parašo įstatymas Vienintelis šiuo metu galiojantis dokumentas, specialiai taikytas elektroninėms duomenų komunikacijoms, yra 2000 m. Seimo priimtas “Elektroninio parašo įstatymas”. Savo tekstu jis daug kur pakartoja ES Elektroninio parašo direktyvą, tačiau prideda keletą naujų teiginių. Elektroninis parašas yra specialaus kriptografinio algoritmo būdu formuojamas priedas prie skaitmeninio dokumento, neatsiejamas nuo dokumento turinio ir jį sukūrusio asmens sertifikato. Elektroninio, kaip ir įprasto, parašo tikslas – užtikrinti, kad dokumento autorius ir turinys yra tikri. Dokumento gavėjas naudoja kitą algoritmą, kuris palygina skaitmeninį parašą su dokumentu ir jį suformavusio asmens viešu sertifikatu. Šis palyginimo algoritmas atpažįsta, jei dokumento tekstas buvo pakeistas neturint originalaus sertifikato. Įstatymas reglamentuoja elektroninio parašo formavimo tvarką, įrangą ir elektroninių sertifikatų išdavimo institucijų veiklą. Pavyzdžiui, elektroninius sertifikatus gali savo ar klientų reikmėms leisti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, tačiau tik tam tikras sąlygas tenkinantys (“kvalifikuoti”) sertifikatai turi rašytinio parašo teisinę galią: “Saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme.” (8 straipsnio 1-a pastraipa). Tačiau tuoj pat, 8 straipsnio 2 pastraipoje nurodoma, kad savaime parašo formavimo priemonės ir procedūra nėra pagrindas suabejoti jo įrodymo galia – teismui turi būti pateikti kiti, objektyvūs kriterijai. Valstybinė elektroninio parašo priežiūros institucija, be kita ko, akredituoja sertifikavimo paslaugų teikėjus ir nustato pagrindinius procedūrinius ir techninius reikalavimus kvalifikuotiems sertifikatams. Įstatymas nereglamentuoja, kada elektroninė dokumentų forma yra priimtina ir kokiems tikslams. Ši dalis paliekama būsimiems teisiniams ir normatyviniams aktams, tačiau galima prognozuoti, kad įstatymo nuostabios bus svarbios EDI ir “verslas-verslui” elektroninės komercijos realizavimui, kur gali būti naudojami elektroniškai pasirašomi dokumentai. Elektroninio parašo direktyva Siekiant sunorminti elektroninės komercijos teisinę aplinką Lietuvoje, Vyriausybė ėmėsi žingsnių parengti aktų paketą mažmeninei ir “verslas-verslui” pobūdžio elektroninei prekybai skatinti. Šis paketas derinamas su atitinkamomis Europos Sąjungos normomis, tačiau turint omenyje bendrą ES direktyvų charakterį, stengiamasi šiek tiek konkrečiau apibrėžti reikalavimus ir atsakomybę. Intelektualiosios nuosavybės apsauga Lietuvos respublika yra prisijungusi prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Paryžiaus redakcija) ir Madrido tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų sutarties (Nicos redakcija). Galiojantis Lietuvos Respublikos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas pakankamai gerai tinka Interneto svetainių dizainui ir programinei įrangai apsaugoti nuo neteisėto kopijavimo. Visų kitų intelektualiosios nuosavybės formų teisinė apsauga garantuojama LR Civilinio kodekso. Kuriami bei svarstomi dokumentai: Civilinio kodekso sandorių teisės pakeitimai. Galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 41-45 straipsniai apibrėžia rašytinę ir žodinę formas sandoriams tarp asmenų. Elektroninėje rinkoje šis pasirinkimas yra ribojantis, todėl naujausiame LR Civilinio kodekso Pirmosios knygos projekte 1.73 straipsnio 2 skirsnyje yra formuluojama, kad “Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalies pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ar kitokio momentinio ryšio priemonėmis, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą”. Ši formuluotė sudaro pagrindą realizuoti Elektroninio parašo įstatymo nuostatas civilinių sandorių atžvilgiu. Elektroninės komercijos įstatymas. Šiuo metu Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas rengia įstatymo projektą. Pagrindu pasirinkti ES Elektroninės komercijos direktyva ir UNCITRAL (Jungtinių Tautų Tarptautinės komercinės teisės komisijos) modeliniu įstatymu. Priėmus šį dokumentą, bus apibrėžtas elektroniniu būdu sudaryto sandorio teisinis galiojimas ir taikymo sferos, taip pat nustatyti bendri reikalavimai komercinei veiklai Internete. [5] 8.3. Aktualios teisėdaros problemos Siekiant suderinti teisinę bazę su Interneto verslo poreikiais, reikia apibrėžti, kurių būtinų teisinių aktų Lietuvoje trūksta, ir kurie egzistuojantys aktai prieštarauja esminiams elektroninės komercijos principams. Pateiksime keletą svarbiausių problemų. Elektroninių atsiskaitymų dalyvių atsakomybė Elektroniniai atsiskaitymai yra daug senesni už elektroninę komerciją. Jų šaknys yra bankinėse technologijose ir 80-ųjų EDI sistemose. Nuo pat tų laikų santykiai tarp šalių, dalyvaujančių atsiskaitymuose, buvo reguliuojami tiesioginių sutarčių arba dvišalių sutarčių tarp įmonės ir tinklo operatoriaus (pvz., S.W.I.F.T.) pagalba, ir daugelį EDI dalyvių ši teisinė aplinka tenkina iki šiol. Neskaitant bankų, valstybinių institucijų ir finansinių paslaugų firmų, tiesioginių elektroninių atsiskaitymų infrastruktūros Lietuvoje iki šiol nėra. Užtat pradėjo galioti du nauji veiksniai, kurie reikalauja labiau apibrėžtų normų elektroninių atsiskaitymų dalyviams. Pirma, dabar elektroniniai atsiskaitymai jau yra plačiojo vartojimo prekė, taigi, reikalauja atitinkamos vartotojo apsaugos programos. Antra, atsiskaitymai persikėlė į Internetą, kur nėra vieningo operatoriaus ir nustatytų taisyklių. Keturkampyje "Pirkėjas - pirkėjo bankas – pardavėjo bankas – pardavėjas" turi būti nustatytos ribos kiekvienos pusės atsakomybės už galimus nuostolius dėl jos ar trečiosios šalies veiklos. Jeigu valstybės teisiniai aktai neužtikrins tokių ribų, tikėtina, kad masinis vartotojas liks šių daugiapusių santykių labiausiai pažeidžiama grandimi. ES "Rekomendacija dėl elektroninių mokėjimo priemonių" yra pavyzdys, kaip valstybė galėtų užtikrinti vartotojo apsaugą nuo nežabotų civilinių sankcijų. Interneto domenų vardai Daugelis ekspertų sutinka, kad Interneto domenų vardai yra nuosavybės forma, pagal savo vertę ir funkcijas artima prekiniam ženklui, ir šis faktas neturėtų būti ignoruojamas prekinių ženklų teisėje. Iš kitos pusės, prekinių ženklų teisei būdingi teritorialumo ir specialumo principai prieštarauja domenų vardų formavimo ir naudojimo tvarkai, taigi, griežtai kalbant, domeno vardas negali pats savaime gauti apsaugos, taikomos prekiniams ženklams. Nuosavybės ginčai dėl domenų vardų bei bandymai parduoti domenų vardus su reputacija jau yra Lietuvos realybė. Kol kas nėra aiškiai reglamentuotas domeno vardo kaip nuosavybės statusas ir teisinė apsauga, o domenų vardų suteikimas dažnai yra atliekamas organizacijų, kurių veikla nekontroliuojama jokiais aktais, išskyrus registratoriaus vidines taisykles. Apskaitos dokumentai Remiantis ES direktyvomis, sandorio kvitas/patvirtinimas yra neišvengiamas elektroninės komercijos sandorio atributas. Tačiau, atsižvelgdama į Interneto ypatybes, Nuotolinių sandorių direktyva leidžia bet kokią “patikimą” formą kvitui, t.y., jis gali būti pateiktas elektroniniu paštu, diske ar ant popieriaus. Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 straipsnis yra kur kas griežtesnis, apibrėždamas patvirtinimo formą. Pabrėžiama, kad “ūkines operacijas, išskyrus telekomunikacijų paslaugų teikimą masiniams vartotojams, įmonės pagrindžia specialiais apskaitos dokumentais”. Tačiau “operacijos, kurioms pagrįsti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką nereikalaujama naudoti specialių apskaitos dokumentų, įskaitant ir telekomunikacijų paslaugų teikimą masiniams vartotojams, pagrindžiamos pavyzdiniais ar laisvos formos dokumentais.” Vyriausybė nustatė tvarką, pagal kurią nuo specialiųjų apskaitos dokumentų naudojimo atleidžiamos kelios pardavėjų grupės, tačiau elektroninių parduotuvių ten nėra. Šiuo metu praktikuojantys elektroninę prekybą verslininkai pristato sąskaitą faktūrą gavėjui kartu su preke, tuo tarpu IVP teikėjams ir vartotojams, kurie nebendrauja jokiomis formomis, išskyrus elektroninę (pvz., mokamos informacinės paslaugos Internete), šis būdas yra pernelyg sudėtingas. Vyriausybei siūloma apibrėžti IVP teikėjams tas pačias apskaitos taisykles, kurios yra taikomos telekomunikacijų paslaugų teikėjams. [5] 9. Elektroninė parduotuvė „Orchidėja“ 9.1. E-parduotuvės aprašymas   Vartotojų patogumui buvo sukurta interneto gėlių e-parduotuvė UAB „Orchidėja“. Užsakant gėles internetu, galima jas nusiųsti į bet kurią Lietuvos vietovę. Užsakymas internetu ir puokščių pristatymas greitas ir paprastas. Gėlių asortimentas: Paveikslėlis: 1. Puokštės ir kompozicijos; 2. Vestuvių puokštės; 3. Gimtadienio puokštės 2 pav. Gėlių asortimentas Gėlių puokščių kolekcijas kuriamos pagal naujausias sezono tendencijas. Visi metų laikai yra skirtingi, todėl ir puokštės turi metų laikui būdingų bruožų. Todėl kiekvienas galės išsirinkti gėles pagal savo asmeninį skonį. Gėlių kompozicijos ir puokštės kuriamos įvairiais stiliais, kurių diapazonas yra nuo klasikos, avangardo. Todėl įvairioms gyvenimo progoms sukuriamos puokštės, kurios patenkins net ir subtiliausią skonį. Sukurtos puokštės greitai įteiksime bet kurioje šalies vietoje. Galima susidurti su šiomis problemomis: 1. Nuostolių tikimybė dėl sukčiavimo (žinant banko kortelės duomenis, galima užsisakyti prekę); 2. Nuostolių tikimybė dėl klientų lūkesčių nepatenkinimo ( klientas atsisako prekės); 3. Kita. SmartStore.biz yra priemonė, kuria galima greitai sukurti virtualią e-parduotuvę neturint HTML žinių. O jau sukurtą virtualią e - parduotuvę patalpinti į internetą. Galutinis rezultatas yra statinė HTML svetainė, kurią galite patalpinti pasirinktu adresu internete ar netgi naudoti įrašius į CD ar kitą laikmeną. Ši svetainė veiks naudojant daugumą interneto naršyklių ir nereikalaudama jokių ypatingų papildomų priemonių. Būtent šia programa ir buvo sukurta puokščių demonstracinė e-parduotuvė UAB „Orchidėja“. Siūlomos penkios puokštės sugrupuotos į jau minėtas kategorijas: 1. Vestuvių puokštės: Nuotakos puokštė 1 2. Puokštės ir kompozicijos: Moderni kompozicija 1 Dekoruotos austomos 3. Gimtadienio puokštės Gimtadienio puokštė 1 Gimtadienio puokštė 2 Už gėlių puokštes galima užmokėti: • Internetu, nurodant kreditinės kortelės numerį; • Tiesioginiu debetu; Tiesioginis debetas – automatinis sąskaitų apmokėjimo būdas, kai už kliento gautas prekes ar paslaugas užmoka jo bankas papildomai neatsiklausęs kliento. Klientas tokią teisę bankui suteikia pasirašydamas atitinkamą sutartį, paprastai po vieną kiekvienam paslaugos teikėjui. [6] Šis atsiskaitymo būdas naudingas tiems užsakovams, kurie užsisako reguliariai (įvairios renginių organizavimo įmonės, organizacijos ir pan.) • Kai puokštė pristatoma į namus. 9.2. Sandėlio apskaitos programos Sandėlio apskaitos programos gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, viena iš tokių programų yra sandėlio apskaitos programa DELTA. Sandėlio apskaitos programa Delta, skirta pirkimų ir pardavimų registravimui, prekių siuntimui į Winnet programą, gali užprogramuoti svarstykles. Taip pat jau įmanoma atlikinėti inventorizaciją ir perkainavimus. Programa DELTA naudojama įmonės prekių sandėlio ir prekybos apskaitos kompiuterizavimui. Sandėlio apskaitos operacijas ji leis realizuoti paprastai ir greitai, net ir tiems vartotojams, kurie neturi specialių kompiuterinių ar buhalterinių įgūdžių. Programa geriausiai tinka mažoms ir vidutinėms įmonėms, užsiimančioms mažmenine bei didmenine prekyba. [8] Programos galimybės [8]: Administravimas: • Prekių sąrašo sudarymas; • Prekių grupių sąrašo sudarymas; • Skirtingų PVM įvedimas; • Klientų sąrašo sudarymas; • Įmonės rekvizitų įvedimas; • Bankų sąrašo sudarymas; • Papildomų parametrų nustatymas; • Kelių sandėlių naudojimas. Operacijos: • Pirkimo dokumentų sudarymo funkcijos; • Pardavimo dokumentų sudarymas; • Sąskaitos-faktūros pagal kvito numerį išrašymo funkcija; • Inventorizacija; • Perkainavimai; • Apmokėjimai (pirkimų ir pardavimų). Funkcijos: • Prekių siuntimas į kasos aparatą per programą Winnet; • Tiesioginis prekių pardavimas per kasos aparatą; • Prekių siuntimas į svarstykles; • Lipdukų spausdinimas; • Darbas su duomenų kaupikliu; • Papildomų parametrų nustatymas; • Kelių sandėlių naudojimas. Operacijos: • Pirkimo dokumentų sudarymo funkcijos; • Pardavimo dokumentų sudarymas; • Sąskaitos-faktūros pagal kvito numerį išrašymo funkcija; • Inventorizacija; • Perkainavimai; • Apmokėjimai (pirkimų ir pardavimų). Funkcijos: • Prekių siuntimas į kasos aparatą per programą Winnet; • Tiesioginis prekių pardavimas per kasos aparatą; • Prekių siuntimas į svarstykles; • Lipdukų spausdinimas; • Darbas su duomenų kaupikliu.   Ataskaitos: • Prekių ataskaitos; • Pardavimų ataskaitos (pagal dokumentus ir prekes); • Pirkimų ataskaitos (pagal dokumentus ir prekes); • Prekių judėjimo ataskaita; • Inventorizacijos ataskaita; • Apmokėjimų, skolų ataskaita. Pasirinktu atveju, t.y. nusprendžiant kurti gėlių puokščių parduotuvę, nereikalinga sandėlio sistema, todėl, kad gėlės yra greitai gendantis produktas ir sandėliuoti jų neįmanoma. 9.3. Reklamos internete galimybės Pastaruoju metu beveik visi suprantantys, kad reklama būtina įmonei plėstis, žino ir tai, kad internetas yra labai svarbus skleidžiant žinias apie savo kompaniją ar produktą. Daugeliui sričių internetas tapo pagrindine ir efektyviausia reklamos priemone. [9] Reklamos formos internete (reklaminiai skydeliai), pavyzdžiui banner. Banner – tai vidutinio dydžio 468x60 pikselių grafinis reklaminis skydelis, dažniausiai talpinamas internetinio puslapio viršuje. Naudojami formatai – animuotas Flash (SWF), animuotas bei neanimuotas GIF, JPG, HTML. [2] E-parduotuvės reklama bus vykdoma internete, talpinant reklaminį skydelį. Jis buvo sukurtas http://www.mybannermaker.com. Panaudojant html kodą, galima jį įkelti į bet kokią svetainę. [7] IŠVADOS 1. Elektroninės komercijos sistema įmonei padeda taupyti lėšas ir geriau aptarnauti klientus. Elektroninės komercijos sistema gali būti naudinga visų tipų įmonėms: gamybinėms, didmeninėms, mažmeninėms ir paslaugų. Dėl universalumo, prieinamumo ir didelio pasirinkimo tiek vartotojui, tiek pardavėjui, elektroninės komercijos rinka neturi analogo praeityje, ir ji gali iš esmės pakeisti prekių ir pinigų mainų praktiką. Lietuvos ekonomikai elektroninis verslas yra ypatingas šansas pagerinti eksporto rodiklius, surinkti daugiau mokesčių ir išlaikyti valstybės intelektualinį potencialą. Piktnaudžiavimai ir apgavystės kibernetinėje erdvėje, deja, yra realybė, ir teisinės normos turėtų suteikti daugiau laisvės technologinėms priemonėms, skirtoms apsaugoti pirkėjus, pardavėjus ir tarpininkus nuo neteisėtų kitų ar trečiųjų pusių veiksmų. Technologinis teisėtvarkos ir apskritai valstybės institucijų aprūpinimas iki šiol buvo Lietuvos didelė problema, ir e-verslo eroje valstybė privalo numatyti visas išlaidas, susijusias su šių institucijų pritaikymu naujiems reikalavimams, pavyzdžiui, elektroninio parašo generavimui ir patikrinimui. Informacinės infrastruktūros sukūrimas šiuo atveju kainuotų nepigiai, bet valstybė prarastų nepalyginamai daugiau, palikusi elektroninės ekonomikos šansą ateičiai. 2. Pasinaudojus SmartStore.biz priemone buvo sukurta interneto gėlių puokščių demonstracinė elektroninė parduotuvė UAB „Orchidėja“. Gėlių asortimentas sugrupuotas i kategorijas pagal šių kategorijų pavadinimus. Už gėlių puokštes galima užmokėti internetu, nurodant kreditinės kortelės numerį bei tiesioginiu debetu. Elektroninės parduotuvės reklama vykdoma internete, panaudojus tam tikrą reklamos formą, konkrečiu atveju talpinant reklaminį skydelį. LITERATŪRA 1. Aiva Sistema. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!