Eksporto importo draudimo sistema Lietuvoje

Vilnius 1999
Įvadas
Eksporto importo draudimas yra viena iš tiesioginių tarptautinės prekybos ir tarptautinio kredito skatinimo formų. Be eksporto importo draudimo agentūrų siekiant tiesiogiai skatinti tarptautinę prekybą įvairiose valstybėse yra steigiami specializuoti eksporto - importo bankai, įvairios eksporto finansavimo agentūros .
Šias agentūras dažniausiai steigia bei finansinę ir kitokią paramą joms teikia valstybinės institucijos, tuo siekdamos sumažinti mokėjimo balanso deficitą. Kaip žinome, viena iš didžiausių Lietuvos Respublikos makroekonomikos problemų ir yra tai, kad pastaraisiais metais didėja prekybos ir paslaugų balanso deficitas, o eksportas, palyginti su importu, plėtojamas lėčiau. Taigi, siekiant išvengti didesnių problemų Lietuvoje ypač aktyviai turėtų būti remiamos tiesioginės eksporto skatinimo priemonės, tokios kaip eksporto finansiniai bei prekiniai kreditai, eksporto garantijos, draudimas ir panašiai. Lietuvoje turi būti sukurtos efektyvios užsienio prekybos garantijų, draudimo ir kreditavimo sistemos.
Deja, Lietuvoje šiuo metu kol kas matomos tik eksporto draudimo sistemos užuomazgos, tuo tarpu tiesioginiu eksporto finansavimu užsiimančių specializuotų bankų ar kitų agentūrų, skatinančių eksportą, nėra.
Lietuvos eksporto importo draudimo sistema
1997 m. gruodžio 3 įkurta UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (LEID), užsiimanti ne gyvybės draudimo šakos kredito draudimu bei su draudimu susijusi veikla. Tai faktiškai vienintelė bendrovė, kurios specializacija ir yra būtent eksporto draudimas.
Vienas iš pagrindinių LEID tikslų yra didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją, apdraudžiant prekių bei paslaugų eksporto riziką ir joms gaminti bei tiekti imamas paskolas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą LEID sudarytomis draudimo sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams suteikiama valstybės garantija.
Įkūrus LEID, bendrovės įstatinis kapitalas buvo 19,6 mln. litų, padalintas į 10 tūkst. litų vertės akcijas. Jos akcininkais buvo 5 steigėjai:
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
AB Bankas Hermis,
AB Vilniaus bankas,
Lietuvos pramoninkų konfederacija,
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prekybos tarpininkų asociacija.
Dešimt milijonų litų vertės akcijų, arba 51 proc. įmonės kapitalo, valdė Ūkio ministerija, po 479 akcijas, arba 24,95 proc. kapitalo, - Vilniaus bankas ir bankas "Hermis", po 1 akciją (0,05 proc. įmonės) - Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Pramonininkų...

Daugiau informacijos...